Darbą pradėjusi nauja centralizuota GMP tarnyba veiks Kaune esamos greitosios medicinos stoties pagrindu su 4 padaliniais Panevėžyje, Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
Kaip aiškino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nuo šiol gyventojai pagalbos sulauks nepriklausomai nuo savivaldybių ribų.
„Lietuvoje šiandien apie 150 tūkst. žmonių arba 5 proc. Lietuvos teritorijos buvo nepakankamai pasirūpinta, nes GMP ribojo skirtingų savivaldybių ribos. Nauja organizacija panaikina šias ribas“, – antradienį Kaune minint naujos tarnybos įkūrimą sakė ministras.
Per nepilnus dvejus metus įgyvendinus greitosios pagalbos pertvarką, atskirai veikusios 48 GMP stotys sujungtos į vieną tarnybą su būstine Kaune. Taip tikimasi optimizuoti administravimo ir valdymo išlaidas, daugiau lėšų skirti GMP brigadoms, įrangai ir infrastruktūrai.
4,7 proc. darbuotojų pasitraukė
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinis direktorius Nerijus Mikelionis džiaugėsi, kad pavyko prieiti iki to taško, kai atsirado viena tarnyba, o išvažiuota dirbti taip, kaip ir anksčiau.
„GMP tarnyba nuo liepos 1 dienos jau atliko daugiau nei 6 tūkst. kvietimų. Lietuvoje per parą GMP ekipažai išvažiuoja beveik 2 tūkst. kartų. Tai – tikrai pakankamai dideli skaičiai“, – kalbėjo jis.
Vadovas kartu nurodė, kad tarnybą paliko 4,7 proc. iš 2,2 tūkst. GMP darbuotojų. Dauguma jų, jo duomenimis, išėjo į pensiją.
„Buvo daug nuogąstavimų ir diskusijų, kiek darbuotojų pereis į naująją tarnybą. Norime pasidžiaugti, kad skaičiai žmonių, kurie išėjo dėl vienokių ar kitokių, subjektyvių ar objektyvių priežasčių tikrai nėra didelis“, – sakė N. Mikelionis.
Pasak jo, nors jau atlikta daug nematomo darbo, didieji darbai dar laukia ateityje. Artimiausiu metu tarnyba susitelks į tris kryptis: darbuotojų sąlygų gerinimą, įskaitant darbo užmokestį, darbo kokybės bei materialinės bazės gerinimą.
„Skirtumai yra pakankamai dideli Lietuvoje – ne tik administracinių ribų prasme, bet ir aprūpinimo, paslaugų kokybės teikimo“, – pastebėjo jis.
Šios tarnybos metų biudžetas sieks apie 100 mln. eurų, apie 80 proc. jų, kai kur ir daugiau, skiriama darbo užmokesčiui. 800 tūkst. eurų kitą pusmetį numatyta darbo užmokesčio sulyginimui.
Žada iki 225 naujų automobilių
A. Dulkys kartu pranešė, kad į dabartinę sistemą planuojama įlieti iki 225 naujų automobilių. Jis priminė, kad naujos transporto priemonės finansuojamos iš Europos Sąjungos fondų.
„Jų gavimo sąlyga buvo, kad Lietuva parodytų pokyčius. Jau pradėtos ruošti techninės sąlygos ir dar šį rudenį bus mėginamos daryti pirmosios sutartys, kad pirmieji 60 automobilių atvyktų kuo anksčiau, o paskui – per 24 metus ir dar kitos partijos.
Iš viso planuojame iki 225 naujų automobilių, iš jų 5 automobiliai skirti masinėms nelaimės – tai kaip nedidelė gydymo įstaiga. Kalbama apie viso Lietuvos automobilių parko atnaujinimą per artimiausius 2 metus“, – kalbėjo A. Dulkys.
GMP pertvarkai yra suplanuota 50 mln. eurų, o reformos įgyvendinimo periodas – iki 2027 m. Lėšos bus panaudotos infrastruktūrai ir patalpoms atnaujinti, įskaitant naujus GMP automobilius su modernia įranga, skaitmenizavimui, GMP specialistų mokymams ir vairuotojams perkvalifikuoti.
Reformos organizatoriai pažymi, kad siekiama pagerinti GMP kokybę, teikimo greitį. Užsibrėžtas tikslas, mieste greitoji į skubius iškvietimus turėtų atvykti per 15, o už miesto – per 25 minutes.
Prasidės pavėžėjimo pilotinis projektas
Ministras priminė, kad parlamentas taip pat yra priėmęs įstatymo pakeitimus, kuriais į sveikatos apsaugos sistemos žodyną per teisėkūrą jau yra įvesta pavėžėjimo paslauga.
„Jos pirmas etapas – tai yra pilotiniai ir bandomieji projektai. Jei neklystu, rugpjūčio 1-ąją startuos Kauno regione ir aplinkui pavėžėjimo funkcijos įgyvendinimas. Žiūrėsime, kaip seksis, ar reikia kažkokių pokyčių dėl finansavimui, dėl kažkokių teisės aktų, kad pavėžėjimo funkcija funkcionuotų visoje Lietuvoje. Pagal pamokas, kaip pavyks pilotinėse savivaldybėse tą padaryti, darysime tą visoje šalyje“, – kalbėjo A. Dulkys.
