Pasak jo, PPP modelis galėtų būti taikomas ne tik tiesiant naujus kelius, bet ir remontuojant esamą infrastruktūrą, ypač kol valstybė nėra radusi tvarių šaltinių labiau finansuoti kuriamą Kelių fondą.
„Kelių infrastruktūros gerinimo srityje turime pasiūlymą taikyti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus ne tik naujuose kelių infrastruktūros projektuose, bet ir taikyti jau egzistuojantiems kelių infrastruktūros projektams“, – žurnalistams antradienį po susitikimo su Seimo valdyba sakė G. Nausėda.
„Ieškome inovatyvių sprendimų, kurie leistų mums ženkliai pagerinti mūsų kelių būklę, kol dar Kelių fondas nėra sukaupęs finansų. (...) Dėl tos priežasties, aš manau, PPP platesnis taikymas galėtų būti dar vienas žingsnis proveržio linkme“, – pridūrė šalies vadovas.
BNS rašė, kad Seimas yra nutaręs nuo kitų metų steigti Valstybinių kelių fondą, skirtą finansuoti kelių infrastruktūrą.
Tikimasi, kad šis fondas generuos apie 400 mln. eurų papildomų lėšų keliams kasmet, o bendrą jų finansavimą padidintų iki beveik 1 mlrd. eurų.
Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros grupės klausimais Ramūnas Dilba sako, kad platesnis PPP taikymas leistų trumpesniu laikotarpiu nedidinti valstybės išlaidų keliams.
„Privačiam subjektui laikinai perdavus kelio infrastruktūrą, šios investicijos neįsiskaičiuotų į valstybės biudžeto deficitą“, – BNS sakė patarėjas.
Pasak jo, šalies vadovas Seimo rudens sesijoje pateiks Kelių įstatymo pataisas, numatančias ir tai, kad infrastruktūros sukūrimo laikotarpiu valstybinės reikšmės kelius būtų galima perduoti valdyti privačiam subjektui. Tai irgi atvertų platesnes galimybes taikyti PPP.
2015 metais PPP būdu buvo nutiestas 8,25 kilometro ilgio Palangos aplinkkelis, sujungęs Vydmantų sankryžą su Palangos oro uostu ir nukreipęs tranzitinį eismą nuo Palangos. Privatus investuotojas jį prižiūrėti įsipareigojo iki 2038 metų balandžio pabaigos.
„Palangos aplinkkelis buvo tarsi geras PPP projektas, bet jis buvo blogas finansine prasme, nes jis buvo įskaičiuotas visa apimtimi į valstybės biudžeto deficitą. Tai reiškia, kad darant šį projektą neišsprendėme finansinio klausimo“, – BNS sakė R. Dilba.
PPP būdu norėta rekonstruoti ir kelią Vilnius-Utena, tačiau pasigedęs aiškaus finansavimo modelio, Seimas 2015 metais tam nepritarė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
