„Pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų žmonėms, Lietuvos žmonėms, kurie išreiškė pasitikėjimą po penkerių tikrai nelengvų metų, kuriuos mes išgyvenome kartu, kuomet net ir kylant kylant labai rimtoms problemoms, kritiniams iššūkiams vis tiek galvojome apie ateitį, ėjome į priekį ir visa tai darėme kartu. Aš manau, kad Lietuva pasiekė tiek daug, kad dar reikia laiko įsitikinti, kiek mes daug padarėme per pastaruosius dvidešimt metų ir simboliška, kad visiškai neseniai atšventėme svarbius jubiliejus tiek narystės NATO, tiek Europos Sąjungoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos nepriklausomybė atkurta 1990 metais, tad Lietuvos pasiekimai matuojami daugiau nei tris dešimtmečius, bet paminėdamas dvidešimt metų šalies vadovas tikriausiai mintyse turėjo būtent Lietuvos pasiekimus įstojus į Europos Sąjungą ir NATO.
„Lietuva artėja šalia Vakarų gyvenimo standartų, tačiau socialinė atskirtis dar yra didelė. Šitoje vietoje man svarbus kiekvienas Lietuvos žmogus“, – pirmadienį kalbėjo G. Nausėda taip tarsi pradėdamas antrojo rinkimų turo balsų medžioklę.
Klausiamas dėl išrinkimo per vieną turą, už ką agitavo G. Nausėdą remianti Lietuvos socialdemokratų partija, prezidentas kalbėjo, kad klausimas keliamas neteisingai, nes demokratinėse Vakarų valstybėse retas šalies vadovas, jei renkamas tiesiogiai, būna išrenkamas pirmuoju turu. Bet Lietuvoje taip yra pasitaikę: pavyzdžiui, 2009 metais per vieną turą buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė.
„Manau, kad rezultatas yra labai geras. Nevarykime Dievo į medį“, – aiškino G. Nausėda.
Susinervino dėl konservatorių elgesio
Pastaruoju metu taip pat aštrėjo prezidento G. Nausėdos retorika Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atžvilgiu, kurie pradėjo kelti klausimus, kaip jo buvusi patarėja Gerta Gintautė, esanti vaiko priežiūros atostogose, galėjo paaukoti G. Nausėdos rinkimų kampanijai net 16 tūkst. eurų – tiek, kiek ir stambūs verslininkai.
Abejonių kyla, nes egzistuoja labai aiškūs apribojimai fiziniams asmenims remiant kandidatus per rinkimų kampaniją – negalima skirti tiek pinigų, kiek norisi. Pirmasis apie tai parašė portalas delfi.lt, o G. Nausėdos oponentai konservatoriai pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai ir teisėsaugos institucijoms.
Pirmadienį premjerė I. Šimonytė spaudos konferencijoje sakė, kad būtų daug paprasčiau, jeigu prezidentas paprasčiausiai atsakytų į užduotą klausimą, nes kelti klausimų Lietuvoje neuždrausta, taip veikia demokratijos.
„Na, man sunku patikėti, kad premjerė nežino, jog Vyriausioji rinkimų komisija turi tiesiogines sąsajas su Valstybine mokesčių inspekcija ir čia net negali kilti jokių klausimų, ar yra kokių nors deklaracijos problemų. Be abejo, kad pajamos yra deklaruotos ir, be abejo, kad čia nėra jokios problemos. Kartais man atrodo, kad konservatoriai reikalauja išsirengti žmogų prieš juos, kad jis įrodytų savo teisumą“, – pasipiktino G. Nausėda.
Paklaustas, kaip konkrečiai konservatoriai puola buvusią patarėją, ar puolimu laikomas klausimų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai ir teisėsaugos institucijoms, prezidentas buvo konkretus: „Puolimu laikau besilaukiančios moters ašaras, nes tai žmogų sujaudino iki sielos gelmių, šitas neteisingas užsipuolimas. Ir kuomet šitie patys veikėjai kitą kartą išeis į televizijos ar kitokį ekraną kalbėti apie pagarbą moteriai ir moterų teises, aš tai priminsiu“.
Sekmadienį į keliamus klausimus G. Nausėda sureagavo dar aštriau, pasakydamas, kad toks oponentų elgesys yra šlykštus, mat buvusi jo patarėja, anot jo, laukiasi ir šiuo metu.
„Aš labai nusivylęs ir dabar pasakysiu, kodėl. Galima skųsti, galima tai daryti kiekvieną dieną, jeigu nematai kitų būtų kovoti, esi desperacijoje. Bet užsipulti nėščią moterį, kuri laukiasi šiuo metu, neva ji šiuo metu kažkaip ketina išsipurenti dirvą. Ir paskui tie patys žmonės šneka apie moterų teises... Šlykštu“, – sekmadienį pasipiktino G. Nausėda.
Vyriausybės sudėtis keisis
Spaudos konferencijoje G. Nausėda nenorėjo per daug kalbėti apie ateitį nesulaukęs antrojo rinkimų turo, tačiau gana tvirtai pareiškė, kad Vyriausybės sudėtis po rinkimų tikrai keisis.
Remiantis Konstitucija, po prezidento rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus ir paprastai prezidentas su premjeru performuoja ministrų kabinetą, nors gali to ir nedaryti, jeigu nemato būtinybės.
„Nematau, kad šita Vyriausybė galėtų išlikti tokios pačios sudėties, apie konkrečius ministrus kol kas nenorėčiau kalbėti ir dėl tos priežasties, kad neperšokus griovio negalima sakyti „op“, – sakė G. Nausėda.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame rinkimų ture G. Nausėda surinko 44,19 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų, o premjerė Ingrida Šimonytė – 19,78 proc. Absoliučiais skaičiais G. Nausėda gavo 624 tūkst. balsų, kai premjerė – 279 tūkst.
Toliau rikiuojasi kiti kandidatai: Ignas Vėgėlė surinko 174 tūkst. balsų (12,37 proc.), Remigijus Žemaitaitis – 131 tūkst. (9,27 proc.), Eduardas Vaitkus – 103 tūkst. (7,32 proc.), Dainius Žalimas – 50 tūkst. (3,54 proc.), Andrius Mazuronis – 19,5 tūkst. (1,38 proc.), Giedrimas Jeglinskas – 19 tūkst. (1,35 proc.).
