„Aš manyčiau, kad finansinis klausimo sprendimo būdas būtų priimtinesnis“, – pirmadienį lankydamasis Šakiuose žurnalistams sakė G. Nausėda.
Tenkantys iššūkiai
Prezidentas pastebėjo, kad pastaraisiais metais Lietuvai kilo nemažai iššūkių, susijusių su migracija. G. Nausėda pasidžiaugė, kad Lietuva tapo prieglobsčiu tūkstančiams nuo karo bėgančių ukrainiečių.
„Aš tai laikau tikrai puikia Lietuvos solidarumo išraiška“, – džiaugėsi jis.
„Tačiau mes taip pat išdavėme nemažai leidimų gyventi Baltarusijos ir Rusijos pilietybę turintiems žmonėms“, – pastebėjo G. Nausėda.
„Migracijos skaičiaus didėjimas tikrai nėra mūsų siekiamybė“, – pridūrė jis.
EP patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio taisykles
Kaip buvo skelbta anksčiau, Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
Reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.