Turto bankas 2023-05-03 visuomenei pranešė svarbią naujieną apie planuojamą Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pastato, esančio Gedimino pr. 38, Vilniuje, modernizavimą už 10 mln. eurų. Ir ši žinia plačiai pasklido po internetinius portalus.

Praėjus tik pusmečiui nuo jau paminėtos naujienos, Vyriausybė 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 877 pritarė Gedimino pr. 38, Vilniuje, Turto banko kartu su Finansų ministerija inicijuotam atnaujinimo projektui, tik šį kartą pastato Gedimino pr. 38 remonto kaina jau nebe 10 mln. eurų, o 17,546 mln. eurų!

Tai Jūsų nenustebino? O kaip tai, kad Turto bankas planavo Gedimino pr. 38 pastatą, pasinaudodamas ES finansavimu, modernizuoti už 3,417 mln. eurų. Be to, buvo planuota, jog suremontavus pastatą, bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas bus 37.37 t. CO2 ekv. Tuo tarpu remiantis Vyriausybės 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 877, metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija mažės tik apie 17 tonų, t. y. dvigubai mažiau už penkis kartus brangiau.

Trys vistos ir broileris! - kuris niekada netaps g a i d z i u. Trecia karta LR valdo istorines klaidos rezultatai.
Laukite dar didesniu nelaimiu ir nuostoliu ir Rumunijos lenkimo, skubant grezti ES dugna, pilieciu evakuacija is L... rojaus sparteja, priesu daugeja.
LT skaldymas ir priesinimas, santazas vis stipreja. Rodos LR dar taip nebuvo,- tiek ir tokiu nevykeliu LRV ir LRS, kuriu vieninteliai gyvenimo pasiekimai, - priklausymas paveldimai bandai ar gauju partinei nomenklaturai.

Busimi teisiamieji, - kada LR, PAGALIAU atsiras teisingumas! -- Ir TOKIEMS!?

Bus sunku , visa melasklaida dinastijos uzgrobta, nupirkta ar pakabinta.

Vis klausiat - kur dingsta valstybės pinigai, jei kasmet vis daugiau iš mūsų atėmę laužo galvas ne ką statyti, o ką čia dar uždarius? Atsakymas kiekvieną dieną pirmuose puslapiuose - pinigai ištaškomi aferoms.
Premjera Ingrida (-das) Šimonytė (-tis) su savo brangiausiu (-sia) ministra Arūnu (-ne) Dulkiu (-ke) suplanavo 800 mln. taškynes ligoninėms ir gydymo skyriams uždarinėti.
Vilniaus mera Remigijus (-gija) Šimašius (-šė) statys stadioną už 160 mln., kokį Kaunas tuoj turės už 40 mln. Tačiau Remigijus (-gija) sugalvojo geriau.
Stadionas bus 25 metams perduotas valdyti "operatoriui" ir visa aferos kaina, kurią valstybė sumokės, sudarys 340 mln. Valdytojas ketvirtį amžiaus gaus visas pajamas iš vykstančių renginių.
Dabar atspėkit iš 3 kartų, kas gi tas paslaptingas valdytojas? Bingo, prizą į studiją! Tai investicinis fondas (po šia finansinės įmonės forma paprastai slepiami tikrieji pinigų savininkai)"BaltCap", kuriam priklauso ir "Krajama", dar prieš 3 metus priklausiusi savininkei Austėjai Landsbergienei, kurios vardu pastatyta viena iš "Karalienės Mortos" mokyklų ir kuri parduota "BaltCap"-ui už 1 .
Vien šios dvi aferos už 1,134 mlrd. kainuos beveik trečdalį Lietuvos 2004 m., kai įstojome į ES, biudžeto.
Taip kad nesistebėkit labai, pinigams irgi galioja tvermės dėsnis - jie niekur niekada nedingsta, o tik pereina iš vienų kišenių į kitas.
Modernios konservatorinės Lietuvos logotipas turėtų būti didžiulis briedis, nuo kurio tūkstantinėmis vynuogių kekėmis prisisiurbę kybo erkės.

keisti dalykai darosi mūsų karalystėje,kazkaip susidaro toks vaizdelis,norėdamas ministras,prieš rinkimus,susodinti savo saikos veikėjus į visokius postus ir to neleidžiant Prezidentui,jau girdisi ministro balsas,kad kreipsis į konstitucinį teismą.Ir vėl dvasios padės,keisti dalykai

Ir Nausėda pats nebekandidatuos antrai kadencijai. Karbauskis Nausėdos rinkiminei kampanijai skyrė 360 tūkstančių rublių (~38 tūkst. eurų). Jis Nausėdos mecenatas.

Jūs tik pinigus imat o nieko dėl žmonių nedaro.Fu

Melas visada apsitaiso tiesa, išdavystė žmogui ir šaliai slepiasi po ištikima meile, karo baisybės pateisinamos taikos siekiais, diktatoriai naktimis nemiega dėl mūsų laisvės. Vilkai ateina apsidengę avių kailiais.
Ir visi jie kovoja už "vertybes". Bet kai tas "vertybinius akmenis" atverti - pamatai tik veidmainystės kirmėles, akių dūmimą ir šliužų susigrūdimą prie ėdesio. O svarbiausia šių dienų "vertybė", už kurią kovojama - laisvė realizuoti visus anomalijų vadovėlio skyrius ir dulkintis su kuo nori, kaip nori, per kur nori. Ir jėga priversti visus su tuo ne tik susitaikyti, bet ir liaupsinti naująjį totalitarizmą.
Praėjusių diktatūrų epochos ženklai buvo svastikos, žvaigždės su pusmėnuliais ar kūjis su pjautuvu. Jos "kovojo" už žmonijos laimę, dabar kovojama už pasturgalių malonumus. Šiuolaikinio totalitarizmo simbolis yra ekskrementais išgleizotas falas. Pasirodo, tokia yra svarbiausia europinė vertybė ir mūsų mirštančios civilizacijos galutinis tikslas, matyt, greitai juo bus padabinami naujojo tikėjimo šventyklų bokštai.
Šlykštu ne tai, kad prityviam gyvulizmui lenkiasi prisitaikėliai politikai, perkami žurnaliūgos, pataikauja bažnyčių hierarchai ir nuolankiai, dėl šventos ramybės tyli milijonai. Šlykštu, kad auga mankurtų karta, kuri tuo džiaugiasi ir neapkenčia savo tėvų tikėjimo, moralės, yra pasirengę entuziastingai ištirpti visuotiniame susinaikinime ir slepiasi nuo tiesos.
Žlungančios naujosios Romos imperijos nuopuoliams ribų jau nėra. Laisvė be atsakomybės, istorinės atminties ir moralės atneša naująją nelaisvę, kuriai ploja atsistoję pasipūtusių idiotų minios. Mirties kultūros simboliai ir daugiaspalvės išdidžiai plevesuoja ant durnių laivo stiebų, milijonams ekranų kartojant naująsias maldas aklieji išdidžiai žengia įsikibę neregio vedlio į bedugnę. Susinaikinimo fiesta tęsiasi.
Sėkmės.

Algimantas Rusteika
22 val. ·
Toks va klausimėlis.
Jeigu Lietuvos sanitarinį-policinį-landsberginį režimą ištiktų tokia bėdelė kaip Kazachstano sanitarinį-policinį-nazarbajevinį režimą, kiek laiko mūsų sąjungininkai reikštų gilius ir dar gilesnius susirūpinimus? Ar suteiktų pagalbą per pora valandų? Ar iš viso ją suteiktų? Kiek savaičių vyktų derinimas ir debatai?
Tiesiog įdomu.

Sent from Mail for Windows
Arūnas ABROMAITIS
Lietuvoje vis dažniau keliamas klausimas: ar verta laikytis vertybinės užsienio politikos? Jį keliant daroma prielaida, kad dabar mūsų politika yra netgi labai vertybinė, esame principingi demokratijos ir žmogaus teisių gynėjai. Prielaida visiškai neteisinga, todėl klausimas turėtų būti kitoks: ar verta atsidurti eksperimentams naudojamo triušio vietoje?

Jei politika išties būtų vertybinė, vertybės išliktų pastovios. Gi dabar noras jas ginti arba neginti priklauso nuo skirstymo sąjungininkas-priešas. Štai Kinija yra JAV oponentė ir Lietuvos politikai aršiai ją puola dėl žmogaus teisių pažeidimų. Dalis Seimo narių taip „nušoko" nuo proto, kad siūlė sportininkams nevykti į Pekino žiemos olimpines žaidynes. Bet jei mūsų lenktynininkai laigo po Saudo Arabijos smėlynus Dakaro ralyje, niekam problemų nekyla. Nesvarbu, kad Saudo Arabija nuo demokratijos ir žmogaus teisių yra nutolusi ne mažiau nei Kinija. Svarbu, kad ji - JAV sąjungininkė.
Taigi vertybėmis tik žaidžiama, bandant užmaskuoti faktą, kad kažkas žaidžia mumis. Lietuva yra trapus žaisliukas ir jo trapumas dabar tikrinamas per konfliktą su Kinija. Pasaulis stebi, kas atsitiks pirmai mažai Europos valstybei, tyčia supykdžiusiai didelę galybę. Gal šis triušiukas liks be ausų, o gal suklestės, dosniai pamaitintas kitos galybės.
Mažai kas tiki antruoju variantu, nors politikai dievagojasi, kad būtent link jo mus ir veda. Jie kalba veidmainiškai, kai akcentuodami vertybinę politiką vis svarsto, kiek tai mums apsimokės. Viena ranka iškelia moralines vertybes, kita - dolerius. Atseit kuo daugiau dolerių, tuo labiau apsimoka vaidinti vertybių gynėjus.
Deja, eksperimentinio triušio likimas dažniausiai būna liūdnas. Net jei eksperimentuotojas jį sočiai maitina, begaliniai eksperimentai vargšelį anksčiau ar vėliau vis tiek nugaluoja.
Kažkada G.Nausėda, tebūdamas ekonomistu, buvo nuolat leidžiamas į visas televizijas, kad galėtų plauti žmonėms smegenis, kaip bus Lietuvai gerai įvedus eurą, kaip nekils kainos, o jei kils, tai labai nestipriai.
Beje, jei kas pamiršo, tai tą patį kalbėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. O kas prisimena, kokias tuo metu pareigas užėmė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė? Jeigu žmonės pradėtų dėlioti „dėlionę" nuo tų laikų, geriau suprastų, kas šiandien vyksta Lietuvoje. Vyriausybės kabinetą surinko I.Šimonytė, o patvirtino prezidentas G.Nausėda. Kas sėdi ministrų kėdėse, visi žino. Tikiuosi, žmonės kada nors supras, iš kurios pusės visus 30 metų sklido KGB bangos ir koks veikėjas visada išplaukdavo per tą bangavimą. Ir po šiai dienai jis tebeišplaukia. Kalbu apie senąjį Landsbergį, kuris sako, kad Lietuvą turi valdyti maža saujelė žmonių. Žodžiu, buvusių kagėbistų nebūna.

B. Genzelis gerokai prisidėjo prie to, kad Islandija iš karto po tragiškų sausio įvykių Vilniuje 1991 m. pripažino Lietuvos nepriklausomybę. B. Genzelis nuo pat studijų Maskvoje laikų iki pat nepriklausomybės atkūrimo ir po to artimai bendravęs su A. K. Hannibalssonu. Ir jis, ir jo brolis, žinomas Islandijos politikas, buvo socialdemokratai. Pastarasis gana ilgai vadovavo Islandijos socialdemokratams.

Kai Lietuvoje prasidėjo Atgimimas ir buvo įsteigtas Sąjūdis, B. Genzelis intensyviai susirašinėjo su A. K. Hannibalssonu. Pastarasis su broliu J. B. Hannibalssonu Lietuvoje lankėsi dar prieš nepriklausomybės atkūrimą. B. Genzelis paskambino ministro broliui A. K. Hannibalssonui į Islandiją ir tiesiog broliškai prašė, kad jo šalis pripažintų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Tas skambutis daug nulėmė – jau 1991 m. sausio 19 d. abu broliai atvyko į Vilnių, o tų pačių metų vasario 11 d. Islandija oficialiai pripažino Lietuvos valstybingumą.

Po to, kai Islandija pripažino Lietuvos valstybingumą, tuometinis Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas Vytautas Landsbergis vyko oficialaus vizito į Islandiją. Šios šalies vadovybė ir broliai Hannibalssonai labai laukė atvykstančio B. Genzelio. Tačiau jis nebuvo pakviestas vykti kartu su V. Landsbergiu. Atrodo, kad pastarasis J. B. Hannibalssonui aiškinęs, kad B. Genzelis serga. Tik tai buvo netiesa – jis buvo visiškai sveikas, energingas.

Kas tas Giedrius Sakalauskas isvadines disidenta vyskupa Tamkeviciu vatninku?

Kuo Giedrius Sakalauskas nusipelne Lietuvai?

Taigi, pagal nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, tarp koncerno MG Baltic atstovo R. Kurlianskio ir TS-LKD atstovų per kiek daugiau nei vienerių metų laikotarpį įvyko tokie susitikimai:

Su naujuoju partijos pirmininku G. Landsbergiu – trys. Per pirmąjį jis, kaip vasalas, ėjo prisistatyti vos išrinktas pirmininku. Beje, daugiau savo iniciatyva, kai susitikimai su Eligijumi vyko daugiausiai Kurlianskio iniciatyva. Per antrąjį dalyvavo dar ir Jonas Survila, buvo aptarinėjama TS-LKD rinkiminė strategija, ateinantys Seimo rinkimai. Per trečiąjį susitikimą buvo dj gerbiamas ponas Kurlianskis supažindintas su partijos rinkimine programa. G. Landsbergis ikiteisminiame tyrime, kai dar nežinojo, ką ant jo turi pareigūnai surinkę, pripažino, kad per šiuos susitikimus kalba apie „paramėlę“ ėjo, bet, neva, jis nurodęs, kad tokio poreikio partija neturi. Tačiau labai už gryną pinigą tokių Landsbergio parodymų imti nereikėtų, nes, jei būtų nurodęs kitaip, jo statusas byloje iš liudytojo labai staigiai galėjo pasikeisti į spec. liudytojo ar net įtariamojo;

Su Mantu Adomėnu. Susitikimų tarp jo ir Kurlianskio buvo, pagal bylos duomenis, 7–8. Jo paties parodymais remiantis, šių susitikimų metu buvo aptariami Lietuvoje vykstantys politiniai procesai, TS-LKD vidaus reikalai. M. Adomėnas ikiteisminio tyrimo metu, kai irgi, dar nežinojo, ką ant jo pareigūnai turi, pripažino, kad pats prašė R. Kurlianskio „finansinės paramėlės“ ateinančiuose rinkimuose, o R. Kurlianskis į tą klausimą pažiūrėjo teigiamai. Tiesa, paramos santykiai iki galo nesusiklostė, nes potencialų paramos teikėją šiek tiek STT supakavo. Kaip sakoma – kam nepasitaiko. Beje, bylos duomenimis nustatyta, kad M. Adomėnas balsavo „už“ Kurlianskio pageidautas korupcines Vartojimo kredito įstatymo pataisas, o tą pasižymėjo ir Kurlianskis savo per kratą paimtuose užrašuose.

TS-LKD prezidiumo ir tarybos narys L. A. (kol kas bandymai iššifruoti, kas jis toks, baigėsi nesėkme, jei turit variantų, siūlykit). Per mažiau nei metus jis su Kurlianskiu susitiko 6–7 kartus. Kalbėjo apie politines strategijas, kryptis, apie ateinančius rinkimus.

Taigi, turim, kad plius minus per metus Kurlianskis gyvai su TS-LKD atstovais buvo susitikęs 16–18 kartų. Ir čia tik tai, kas buvo byloje užfiksuota. Ne susirašęs, ne susiskambinęs, bet susitikęs gyvai. Susitikimų intensyvumas – vos ne po kelis susitikimus per mėnesį. Net Kurlianskio susitikimai su Liberalų sąjūdžiu buvo tokio paties ar net žemesnio intensyvumo. Kalba apie „paramėles“ irgi ėjo visur: vieniems siūlė, kiti patys prašė.

Dirbam tvarto troliai, dirbam, klastojam komentarų reitingus. Tik po šiandienos įvykių Seime, PEDOpartija jau nebeištraukiama iš to mėšlo, kur patys įnėrė