Vilniaus apygardos teismas atmetė nusivylusios pirkėjos apeliacinį skundą ir nurodė jai padengti atsakovės bylinėjimosi išlaidas (250 eurų – aut. past.). Tad vietoj patirtų nuostolių atlyginimo, pirkėjai dabar teks dar labiau paploninti savo piniginę.
Teismas konstatavo, kad apgauta pasijutusi moteris, pirkdama 12 metų naudotą automobilį (pirmoji registracijos data – 2004 m), negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi.
Bylos aplinkybės
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. buvo atlikta transporto priemonės „Toyota Yaris“ privalomoji techninė apžiūra. Per ją nustatyta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus.
Automobilis buvo parduodamas 2016 m. rugsėjo 27 d. Už jį pirkėja sumokėjo 1600 eurų. Remiantis bylos duomenimis, automobilio pardavimo metu jis buvo apžiūrėtas bei išbandytas.
Juo buvo važiuojama ir jokių automobilio trūkumų nebuvo nustatyta. Pirkimo-pardavimo sutartyje trūkumai taip pat nebuvo nurodyti. Automobiliu naudojosi pirkėjos dukra, kuri vairuotojo pažymėjimą gavo prieš pat transporto priemonės pirkimą.
Automobilio rida pardavimo metu buvo 105 800 km, o sugedimo metu – 107 672 km. Iš byloje atliktos ekspertizės automobilio gedimo priežasčiai nustatyti akto išvadų nustatyta, kad automobilio pavarų dėžė ir sankabos mazgas buvo ardyti.
Tikėtina, kad pavarų dėžės sankabos mechanizmo elektrinės pavaros reguliavimo darbai, būtini tokio tipo pavarų dėžėms, atlikti netinkamai arba neprofesionaliai. Dėl šios priežasties buvo apgadinta greičių dėžė, pažeisti kiti pavarų dėžės, sankabos mechanizmo elementai.
Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, kad negali nustatyti laiko, kada buvo apgadinta automobilio pavarų dėžė ir kada ją buvo bandoma remontuoti. Įdomus dar vienas faktas. Prieš pat pardavimą, 2016 m. rugsėjo 7 d., techninės apžiūros metų transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų, tačiau šios techninės apžiūros metu nustatyti automobilio trūkumai negalėjo turėti jokio įtakos automobilio greičių dėžės veikimui.
Padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog automobiliu nebuvo galima naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento, jog jis neatitiko kokybės reikalavimų, ir, kad pardavėja galėjo žinoti apie parduodamo automobilio trūkumus. Todėl ir priimtas pirkėjai nepalankus teismo sprendimas.
Įrodymų labirintuose
Automobilio pirkėją atstovaujantis advokatas Remigijus Katinas pasakojo, kad jo klientė daug problemų sukėlusį automobilį nupirko ką tik studijuoti pradėjusiai dukrai:
„Ginčo esmė yra tokia, kad moteriškė už paskutinius pinigėlius (1600 eurų – aut. past.) nupirko į universitetą įstojusiai dukrai automobilį. Mergina buvo tik išsilaikiusi teises, nedaug ką suprantanti apie automobilius.
Du mėnesius ji važinėjo į paskaitas, kol automobilis tiesiog sustojo. Paaiškėjo, kad problemų kilo su pavarų dėže. Pirkėja kreipėsi į pardavėją ir siūlė spręsti šią problemą taikiai, bet atsakovai griežtai atsakė, kad nieko nežino.“
Advokatas pasakojo, kad jo prašymu iš pradžių buvo padaryta paviršinė sugedusios pavarų dėžės apžiūra:
„Specialistai pateikė išvadą, kad pavarų dėžė buvo tvarkyta, jog joje buvo įdėtos netinkamos detalės. Teismo posėdyje išdėstėme visas aplinkybes, bet teisėjai nusprendė, jog būtina išsami ekspertizė, kuri mano klientei atsiėjo dar apie 800 eurų.
Tada dar kartą ekspertai patvirtino, kad pavarų dėžė buvo ardyta ir į ją sudėtos nekokybiškos detalės. Buvo aišku, jog tokie darbai buvo atlikti ne rimtame servise, o kažkokiame „garaže“.
Ekspertai pabrėžė, kad gedimas įvyko būtent dėl nekokybiškų pavarų dėžės remonto darbų. Bet atsakovai iškėlė klausimą, kada galėjo būti atlikti tokie darbai ir ekspertai negalėjo įvardyti tikslaus laiko.
Liko neaišku, ar tas remontas padarytas prieš ar po pardavimo. Tada atsakovai užėmė tokią poziciją, kad pati pirkėja atliko automobilio remontą ir dėl to kilo problemų su mašina. Pirmoji instancija nusprendė, kad tiesa yra pardavėjų pusėje.“
Anot R. Katino, priimtas sprendimas prasilenkė su logika: „Pagalvokite, pirkėja nusipirko gerą automobilį, tada į pavarų dėžę sudėjo blogas detales ir kiek pavažinėjusi kreipėsi į pardavėją. Kur logika taip elgtis?
Įtarimų kelia ir tai, kad šiam automobiliui techninė apžiūra atlikta tik iš antro karto. Maža to, iškart po to jis buvo ir parduotas. Logiška, kad jei kruopščiai praeini techninę apžiūrą, tai tu tuo automobiliu dar bent kurį laiką ir naudojiesi. Iš netiesioginių įrodymų yra akivaizdu, kad pardavėjas sukčiavo, bet byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai.“
Advokatą glumina tai, kad ieškovės patirtos išlaidos viršija paties automobilio vertę.
„Kokia prasmė kovoti teisme, jei priimami tokie paviršutiniai sprendimai. Jie nesuteikia nukentėjusiais besijaučiantiems žmonėms vilties kreiptis į teismą ir ieškoti teisybės“, – situaciją apibendrino R. Katinas.
Atsakovų pozicija
Atsakovams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ partnerė, advokatė Donata Lapėnienė patikslino, kad byloje kilo ginčas dėl naudotos transporto priemonės „Toyota Yaris“, kuri pagaminta 2004 metais, ir įsigyta už 1600 eurų nesiekiančią sumą:
„Pirkėja (ieškovė byloje – aut. past.) teigė, jog įsigytas automobilis yra su defektais, kurie atsirado dar iki automobilio pardavimo, neva dėl netinkamo greičių dėžės remonto.
Mano atstovaujamos pardavėjos (atsakovės) argumentai buvo susiję su tuo, kad transporto priemonė buvo tinkama naudoti, važiavo, buvo naudojama beveik du mėnesius iki tariamo defekto atsiradimo, ja buvo nuvažiuota po įsigijimo daugiau nei 2000 kilometrų.
Be to, reikšminga aplinkybe byloje laikytina ir tai, kad mėnesio laikotarpyje iki transporto priemonės pardavimo buvo atlikta šios transporto priemonės techninė apžiūra bei buvo nustatyta, jog transporto priemonė yra tinkama eksploatuoti.“
Paklausta, kokios aplinkybės yra esminės tokiose byloje, advokatė D. Lapėnienė pasidalijo turima praktika: „Tokio pobūdžio bylose reikšmingomis laikytinos tokios aplinkybės, kaip nuvažiuotų su automobiliu po jo įsigijimo kilometrų skaičius, automobilio gedimo pobūdis ir galimybė maskuoti tokius pažeidimus.
Labai svarbu pateikti teismui visus reikšmingus dokumentus, kurie įrodytų defekto atsiradimo momentą. Būtent pirkėjui kyla pareiga įrodyti transporto priemonės netinkamos kokybės faktą ir tai, kad pirkėjas negalėjo žinoti ir patikrinti šio gedimo įsigijimo metu. Tokiose bylose dažniausiai yra atliekama transporto priemonių ekspertizė.“
Advokatė patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pirkėjos ieškinį ir laikė neįrodyta tą aplinkybę, kada atsirado automobilio defektas – ar iki automobilio pardavimo, ar jau po automobilio pardavimo jį eksploatuojant:
„Nustatyti automobilio defekto atsiradimo laiko ir tiksliai atsakyti į šį klausimą negalėjo ir byloje pasitelkti ekspertai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tokias aplinkybes įrodyti yra pirkėjo pareiga.“
