Kaip vertinti tokius siūlymus, kalbame su Farmakoekonomikos instituto direktoriumi, visuomenės sveikatos mokslų daktaru Giedriumi Vanagu.
Pastarosiomis dienomis vis garsiau kalbama apie galimą karantino švelninimą. Ar įvertinus pastarąsias dienas, kas dabar vyksta, ar iš tiesų galima kalbėti apie tą karantino švelninimą?
Mano nuomonė būtų tokia, kad karantino švelninimas, jeigu jis įvyktų per anksti, tokios priemonės galėtų sukelti antrą infekcijos bangą ir tai padidintų ateityje registruojamus naujus ligos atvejus.
Tai būtent šiuo atveju, kas yra kalbama, kad galėtų būti švelninamos karantino sąlygos ir turint omenyje, kad artėja Velykos ir žmonių gyvensena, elgsena pasikeis ir tai skatins žmones išeiti iš namų ir susitikti, nueiti į parduotuvę, aplankyti gimines, gali būti labai rizikinga. Ir tas veiksnys prognozėse, kurios buvo paskelbtos, į jas nebuvo atsižvelgta, ir būtų labai rizikingas žingsnis kalbėti apie švelninimą ir būtent šiuo laikotarpiu.
Jūs jau užsiminėte, kad mokslininkai darė tam tikras prognozes, gal galėtumėte detaliau pasakyti, kaip dabar tikėtina tos tendencijos gali rutuliotis, kaip dėliotis artimiausiu metu?
Situacija, kuri dabar yra, ji atrodytų pakankamai palanki ir rodytų tam tikrus ženklus, kurie rodo situacijos gerėjimą, bet pati situacija tai, kad artėja šventės, tai sakyti, kad mes dabar galime jau iki Velykų suvaldyti šią epidemiją, manyčiau, būtų dar ankstoka.
Reikėtų palaukti dar savaitę, dvi po Velykų ir tada spręsti dėl karantino sąlygų švelninimo, jeigu ta tendencija būtų išlaikoma.
Bet jeigu sugretintume mirtis ir pasveikimus, tai mirčių 14, pasveikimų 8. Tai ar taip visose šalyse, ar pas mus atsilikimas su pasveikimais?
Čia nėra jokio atsilikimo, tiesiog kadangi trūksta pajėgumų testuoti žmones ir tam, kad patvirtinti, kad žmogus pasveiko, reikia atlikti du papildomus testus, kurie būtų neigiami, tai šiuo atveju šie žmonės, kuriems buvo diagnozuota liga, esant trūkumui ir nesant pajėgumų atlikti testus, jie nėra pakartotinai tiriami. Ir dėl to turbūt jiems nėra ta diagnozė patvirtinama arba paneigiama.
Tai šiuo atveju mes tik registruojame atvejus, bet apie pasveikimą galbūt atidedama vėlesniam laikotarpiui.
Kaip yra su tais greitaisiais testais? Girdime įvairiausių nuomonių. Ministras Veryga yra kategoriškai prieš – esą pasidarysite testą, jis parodys, kad neigiamas ir jūs vaikštinėsite, nors gali tą ligą platinti. Kai kurios šalys visgi naudojasi tais greitaisiais testais. Dabar girdime, kad tam tikra dalis greitųjų testų nupirkta ir Lietuvoje mes juos naudosime. Tai kiek iš tiesų yra jie patikimi, ir kiek jais galime naudotis ir pasitikėti?
Reikia galvoti, o kokios yra alternatyvos? Alternatyva yra netirti arba tirti ir naudoti galbūt mažiau patikimus, mažiau tikslius testus, bet leisti didesnei daliai žmonių išsitirti ir tiems, kuriems greitieji testai parodyti, kad yra kažkoks užsikrėtimas, kažkokie antikūnai susiformavę, imunoglobulinas M, kuris rodytų ūmią ligos fazę, arba imunoglobulinas G, tai jeigu mes naudotume kombinuotus greituosius testus, galbūt mes galėtume daugiau ir efektyviau dirbti, tai mano nuomonė būtų, kad vis dėlto reikėtų apsvarstyti tokią galimybę.
O dabar – maisto produktai. Žmonės ir prieš Velykas eis prisipirkti maisto produktų, parsineš į namus, bet iškyla klausimų – tai parsineši produktą, kad ir įpakuotas maišelyje, tai ar ant to maišelio nėra viruso dalelių?
Reikia galvoti apie tai, kiek tas virusas gali išbūti ant paviršių. Tai manoma, kad 3–4 valandas. Tai jeigu tie daiktai kažkur parsinešus nėra išpakuojami, naudojami maistui, neapdorojus termiškai, tai galbūt tai gali būti tam tikras rizikos šaltinis.
Jeigu jie kažkur atstovi savo karantino laiką, tas 3–4 valandas, galbūt tą taršą galima laikyti, kad minimali. Aišku, jeigu yra galimybė plauti – vaisių – galima parsinešus iš karto juos nuplauti.
Bet tai būtų visai pagrįsta, jeigu parsineši kokį krepšį, išneši į balkoną – pastatei toms 3–4 valandoms ir jau tada saugiau?
Manyčiau, kad tikrai laikas, kiek tas virusas gali išgyventi tam tikruose paviršiuose, jeigu jį maksimaliai išnaudojant, galima išvengti taršos.
Spaudos konferencijoje A. Veryga kreipėsi į visus Lietuvos gyventojus
