Kokie tai vaistai?
Tai – geriamos tabletės, skirtos vartoti, kai tik pasireiškia pirmieji COVID-19 simptomai, siekiant išvengti sunkių formų ligos ir hospitalizacijos.
Šios gydymo formos buvo ieškoma nuo pat pasaulinės sveikatos krizės pradžios.
Po kelis mėnesius trukusių tyrimų „Merck“ ir „Pfizer“ teigia pasiekę šį tikslą. Spalio pradžioje „Merck“ pranešė, kad Jungtinėse Valstijose siekia leidimo vartoti preparatą molnupiravirą, o „Pfizer“ penktadienį pranešė seksianti konkurentų pavyzdžiu su vaistu „Paxlovid“.
Abu preparatai yra antivirusiniai vaistai, mažinantys viruso gebėjimą daugintis ir lėtinantys ligos vystymąsi. Kompanijos tikina, kad klinikiniai tyrimai rodo, jog jų preparatai hospitalizacijos riziką labai sumažina.
Vartojusiems molnupiravirą tokia rizika sumažėjo 50 proc., o vartojusiems „Paxlovid“ – beveik 90 proc., nors dėl skirtingų tyrimo protokolų reikėtų vengti tiesiogiai lyginti šiuos veiksmingumo rodiklius.
Remiantis spalį žurnale „Lancet“ Brazilijos mokslininkų paskelbtu tyrimu, antidepresantas fluvoksaminas, kuris jau yra prieinamas visuomenei, taip pat teikia vilčių išvengti sunkių formų COVID-19.
Kodėl tai svarbu?
Jei šių vaistų veiksmingumas bus patvirtintas, tai bus didelis žingsnis į priekį kovojant su koronavirusu. Preparatai papildytų vakcinas, siekiant sustiprinti pasaulio gynybinį arsenalą prieš virusą.
Vaistų koronavirusu užsikrėtusiems pacientams gydyti sukurta jau anksčiau, daugiausia sintetinių antikūnų pavidalu.
Tačiau šie vaistai dažniausiai skirti pacientams, kurie jau sunkiai serga, be to, jie vartojami intraveniniu būdu, todėl juos vartoti ir yra sunkiau, be to, jiems laikyti reikia specialių sąlygų.
Tabletę galima greitai išrašyti pacientui, ir jis lengvai jas išgers namuose.
Gydymas „Merck“ ir „Pfizer“ preparatais iki šiol neparodė daug šalutinių poveikių. Vaistų vartojimo kursas yra maždaug 10 tablečių per penkias dienas.
„Šių antivirusinių vaistų sėkmė potencialiai žymi naują erą mūsų gebėjime užkirsti kelią SARS-CoV2 infekcijos sunkioms pasekmėms“, – „Science Media Center“ sakė britų virusologas Stephenas Griffinas, turėdamas galvoje pandeminio koronaviruso oficialų pavadinimą.
Kokia kritika?
Kol kas sunku tinkamai įvertinti „Merck“ ir „Pfizer“ vaistus, nes abi kompanijos paskelbė tik pareiškimus ir nepateikė savo klinikinių tyrimų duomenų.
Prancūzų infekcinių ligų specialistė Karine Lacombe rugsėjį perspėjo, kad į tokius pranešimus reikia vertinti „atsargiai“, kol nebus išnagrinėti tyrimų rezultatai.
Ji pabrėžė, kad šie gydymo būdai sudaro „potencialiai milžinišką“ rinką farmacijos įmonėms.
Nepaisant to, kai kurie elementai rodo, kad „Merck“ ir „Pfizer“ pažadai nėra tušti. Abi įmonės nutraukė klinikinius tyrimus anksčiau nei tikėtasi, nes rezultatai buvo labai geri. Tam pritarė ir nepriklausomi stebėsenos komitetai.
Kalbant apie fluvoksaminą, duomenys yra prieinami, bet jie sulaukia kritikos dėl tyrimų metodų, esą neleidžiančių visavertiškai interpretuoti rezultatų.
Kada ir kiek kainuos?
„Merck“ tabletės jau patvirtintos Jungtinėje Karalystėje, kur sveikatos apsaugos institucijos ketvirtadienį uždegė žalią šviesą jo vartojimui pacientams, kuriems gresia rimta ligos forma, pavyzdžiui, pagyvenusiems, nutukusiems ar sergantiems cukriniu diabetu žmonėms.
JAV ir ES sveikatos institucijos taip pat skubiai tikrina su šiuo preparatu susijusią informaciją.
Europos vaistų agentūra ketvirtadienį pažadėjo „paspartinti“ procedūras, bet tikslios datos nenurodė.
Kelios šalys jau užsisakė molnupiraviro atsargų, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos. Jos užsisakė tiek vaistų, kad jų penkių dienų kursui pakaktų 1,7 mln. žmonių. Šio sandorio vertė siekia 1,2 mlrd. dolerių (1,04 mlrd. eurų).
Tai leidžia preliminariai numatyti vaisto kainą – maždaug 700 dolerių (607 eurai) už penkių dienų kursą.
Kalbant apie „Pfizer“, nors įmonė nenurodė „Paxlovid“ kainos, ji pažadėjo, kad vaistas bus „įperkamas“.
Be to, šalims bus taikomas pakopinis kainodaros metodas, pagrįstas šalių ekonomikos lygiu.
