Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad kalbant apie premjero G. Palucko retoriką saugumo klausimais, galima pastebėti tam tikro nuoseklumo.
„Galima prisiminti jo pozicijas dar tada, kai jis buvo socialdemokratų pirmininkas, apie tai, kad reikia prioritetizuoti socialinę apsaugą, išmokas ir panašiai, o ne investicijas į kariuomenę ir gynybą. Galima prisiminti jo pakankamai skeptišką, dar 2022 metų pradžioje, požiūrį į pagalbą Ukrainai, likus savaitei ar dviems iki karo pradžios.
Panašu, kad dabar irgi kuo toliau, tuo tas įsipareigojimas gynybai pasidaro abstraktesnis, nes, viena vertus, atsitraukiama nuo Valstybės gynimo tarybos pažadų. Kita vertus, bandoma įteigti, kad mes čia visi esame tiek saugūs, kiek tik galime būti, tai gal irgi nelabai reikia nervintis“, – sakė jis.
Dar anksčiau naujienų portalui tv3.lt VU TSPMI profesorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad G. Palucko kalbėjimas apie Rusiją ar dalykus, kurie ypač svarbūs Lietuvos saugumui, gali būti traktuojami kaip priešrinkiminiai pasisakymai ir dėl to, nes prezidentas Gitanas Nausėda svarbiais saugumo klausimais turėtų veikti kaip stabilizuojantis arba Lietuvos politikos tęstinumą palaikantis veikėjas.
„Kitais atvejais, Palucko ankstesni kalbėjimai prieš pat Rusijai pradedant plataus masto puolimą prieš Ukrainą apie tai, kad nėra poreikio Lietuvai didinti išlaidų gynybai, man atrodo, tiesiog rodo jo nesusivokimą ir neadekvatumą, nesupratimą, kokioje situacijoje gyvename“, – sakė politologas.
Jei Lietuva neištesės pažado – būsime visiškai nebesvarbūs partneriams?
I. Kalpokas teigė, kad nesusikalbėjimas valdžioje gali lemti tam tikras neigiamas pasekmes, ypač pasirodžius naujienoms po Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo skambučio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Akivaizdu, kad jie [JAV – aut. past.] yra nusiteikę, kad Europos saugumas yra grynai vien tik Europos reikalas, ir kažkokia rimtesnė pagalba yra sunkiai tikėtina.
Su savo pradiniu entuziazmu dėl 5–6 proc. mes buvome iš teigiamos pusės atkreipę į save dėmesį, bet jeigu pasirodysime tie partneriai, kurie greitai atsitraukia nuo pažadų ir kuriais negalima pasitikėti, na, tai natūralu, kad mes pasidarysime dar mažiau svarbūs ir dar mažiau aktualūs, negu kad ir šiaip esame dėl savo dydžio“, – sakė politologas.
Jis priminė, kad dažnai Lietuvos valdžios atstovai pirštais baksnoja vokiečius ir kitų Europos šalių atstovus, jog jie gynybai neskiria daugiau pinigų.
„Kai viskas pasisuka į mus, tai staiga mes, pasirodo, nelabai skiriamės. Tada toks dviveidiškumas iš mūsų su pusės pradeda lįsti“, – pabrėžė I. Kalpokas.
Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas „Žinių radijui“ teigė, kad G. Paluckas tokiais pasisakymais pastatė prezidentą Gitaną Nausėdą į nepatogią vietą prieš užsienio partnerius:
„Galų gale, kaip mes atrodome prieš užsienį? Kai ministras pirmininkas sako viena, o prezidentas kita <...>. Prezidentas neturėjo skubėti su tais skaičiais, bet jeigu jau paskubėjo, tai kodėl Paluckas dabar turi baksnoti tą viešai, sakyti, kad prezidentas paskelbė tai nekorektiškai <...>.“
Nesusikalbėjimai dėl gynybos finansavimo – nauda Žemaitaičiui?
„Labai staigiai Palucko retorika pasisuko būtent po koalicijos tarybos, nes, matyt, vis dėlto buvo šitas dalykas aptartas. Reikia turėti omenyje, kad be „Nemuno aušros“ koalicija, kokia yra dabar, neturėtų daugumos. Aš manau, kad čia irgi galėjo būti faktorius kaip nuolaida Žemaitaičiui, kad jis galbūt pavasario sesijoje nekeltų bangų dėl išėjimo iš koalicijos.
O tai, kad yra nesusikalbėjimas, tai iš tikrųjų, per tą keliaujantį šou po Lietuvą, tai yra dar vienas toks pseudo argumentas. Na, žiūrėkite, jie patys ten nesupranta, ką daro. Vieni sako vieną, kiti sako kitą. Tiktai, na, maždaug jūsų pinigus nori pasiimti. Tai geresnės dovanėlės Žemaitaitis net prašyti negalėjo“, – tikino I. Kalpokas.
Lietuva patirs „didžiulį diplomatinį smūgį“?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat sakė, kad nepasiekusi 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto siekiančio gynybos finansavimo Lietuva patirs „didžiulį diplomatinį smūgį“.
„Jeigu mes to nepadarysime, tai ne tik neįgyvendinsime užsibrėžtų planų kaip ginti Lietuvą ir atgrasyti priešą, bet mes patirsime didžiulį diplomatinį smūgį visame pasaulyje“, – spaudos konferencijos metu antradienį sakė L. Kasčiūnas.
„Viso pasaulio žiniasklaidoje, viso pasaulio sprendimų priėmėjų galvose jau yra paskelbta Lietuvos žinia, kad mes pasieksime 5–6 proc. BVP gynybai“, – teigė jis.
Pasak naujojo TS-LKD lyderio, tai gali pakenkti Lietuvos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis.
„Žodžius turi lydėti darbai ir tuos darbus (JAV – BNS) akivaizdžiai vertina ir stebi“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Diskusijos dėl VGT sprendimo
Premjeras Gintautas Paluckas po koalicinės tarybos posėdžio pirmadienį pareiškė, kad sutarimo dėl 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai „apskritai niekur nėra, jokiame dokumente: nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos (susitarime – BNS)“.
Panašią poziciją išsakė ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, kad sprendimas žymiai didinti gynybos išlaidas nėra įtvirtintas jokiame susitarime. Anot jo, Valstybės gynimo taryba sutarė „ieškoti lėšų ir pritarti kariuomenės išsakytam poreikiui dėl papildomų lėšų“. Kariuomenės poreikis – 12–14 mlrd. eurų.
Tuo metu sausį prezidentas Gitanas Nausėda po VGT posėdžio žurnalistams tvirtino, kad tarybos metu sutarta, jog 2026–2030 metais Lietuva gynybai kasmet skirs nuo 5 iki 6 proc. BVP.
Pirmadienį Prezidentūra BNS teigė, kad VGT posėdyje vienbalsiai priimtas sprendimas dėl žymaus gynybos finansavimo didinimo.
Prezidento patarėjo Frederiko Jansono teigimu, šalies vadovas poreikį išsakė ne skaičiais, o procentais nuo BVP, nes „taip skaičiuoja visas pasaulis“.
G. Palucko nuomone, Rusija mūsų nesiruošia dar pulti iki vienerių metų
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad oremjeras G. Paluckas teigė, jog Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, dėl regione didinamų investicijų į gynybą, Lietuva yra saugiausioje situacijoje ir nebūtų užpulta per artimiausius metus.
„Mes esame pačioje saugiausioje situacijoje. Regione tiek investicijų į gynybą, tiek politinės valios tikrai niekada nėra buvę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.
„Gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, niekas čia mūsų nei per 6, nei per 12 mėnesių nėra pajėgus pulti ar užpulti, bet į gynybos reikalus reikia žiūrėti rimtai. Čia, matyt, labai svarbu ir NATO bei JAV vaidmuo, pokalbiai vyksta, Europa turi padaryti savo namų darbus“, – akcentavo jis.
Nausėda kviečia partijų lyderius kalbėtis apie gynybos finansavimo šaltinius
Lietuvai ketinant sparčiau vystyti kariuomenės diviziją, G. Nausėda ketvirtadienį teigė, kad kitą savaitę į Prezidentūrą kviečia visų partijų lyderius kalbėtis apie gynybos finansavimo šaltinius.
„Noriu kalbėti apie du dalykus: apie galimą gynybos susitarimo naują redakciją, jei partijos mano, kad susitarimą reikia naujai suformuluoti, taip pat kalbėti apie finansavimo šaltinius“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentas.
Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Tačiau kol kas neaišku, iš kokių lėšų tą ketinama padaryti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tik neaisku kam tarnauja
