Specialioje DELFI TV laidoje, skirtoje prezidento rinkimams, E. Gentvilas sekmadienį teigė manantis, kad G. Nausėda turėtų būti išrinktas dar vienai prezidento kadencijai, o I. Šimonytė patirs pralaimėjimą. Anot jo, dabartinę šių politikų kovą galima palyginti su jų susidūrimu prezidento rinkimuose 2019 m. Pasak liberalo, akivaizdu, kad 2024 m. prezidento rinkimuose I. Šimonytės startinė pozicija yra prastesnė negu G. Nausėdos.
„2019 metais Ingrida buvo dar formaliai nepartinė, dar galinti pritraukti, o dabar tapo partijos (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – ELTA) nare ir tos partijos, kuri yra šiaip jau kontraversiška ir nemėgiama, nare ir akivaizdžia vedle. Tas jai tikrai negalėjo pridėti balsų. O Nausėda gi eina iš lengvesnės pozicijos, ne taip kaip Šimonytė – ir premjero pozicijos, ir dar gauna antros pagal populiarumą politikės (Lietuvos socialdemokratų partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės – ELTA) paramą“, – dėstė E. Gentvilas.
Jo manymu, I. Šimonytei iš viso nereikėjo kandidatuoti į šalies vadovus. Pasak E. Gentvilo, neatmestina, kad premjerės pasirodymas prezidento rinkimuose gali pakenkti ir pačių konservatorių pasirodymui Seimo rinkimuose.
„Nereikėjo jai (I. Šimonytei – ELTA) dalyvauti. Kai mes kalbėjome, kad eisime visi su nuliu į Seimo rinkimus. Tai nebūtinai su nuliu. Aš manau, kad kai kas eis su minuso ženklu. Pavyzdžiui, kaip Ingrida savo rinkėjams arba konservatoriai savo rinkėjams galės paaiškinti, kad buvo 440 tūkstančių balsų 2019 metais, o dabar 270 tūkstančių. Kažkas atsitiko. Žinoma, jei Seimo rinkimuose gauna tuos 270 tūkstančių ištikimų konservatorių rinkėjų, tai būtų neblogai, bet ar gaus?“, – svarstė E. Gentvilas.
ELTA primena, kad sekmadienį vyko antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame, kaip ir prieš penkerius metus, susitiko perrinkimo siekiantis šalies vadovas G. Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė I. Šimonytė.
Sekmadienį vykusio balsavimo metu gyventojai savo pilietinę valią reiškė gerokai pasyviau nei pirmajame rinkimų ture. Prieš dvi savaites prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. gyventojų, o šį sekmadienį – 49,61 proc.
Prieš penkerius metus bendras aktyvumas pirmajame rinkimų ture siekė 56,46 proc., o pakartotiniame balsavime – 53,43 proc.
