Nurodoma, kad vakcinavosi arba persirgo COVID-19 jau virš 72 proc. šalies gyventojų ir, mažėjant vakcinacijos apimtims bei daugėjant naujų atvejų, šios mišrios imunizacijos tempas išlieka stabilus ir siekia apie 1 proc. gyventojų per savaitę.
Mirė dešimt kartų daugiau žmonių, nei statistiškai tikėtina
Kiekvienas imunizacijos būdas turi savo kainą: per 60 dienų nuo COVID-19 diagnozės dėl visų mirties priežasčių mirė dešimt kartų daugiau žmonių, nei statistiškai tikėtina šioje žmonių grupėje, o po pirmos vakcinos dozės dėl visų mirties priežasčių žmonių mirė perpus mažiau, nei statistiškai tikėtina tarp 1,7 mln. vakcinuotų asmenų.
Ši tendencija nustatyta ir tarp 40 metų ar jaunesnių asmenų: turėjusių COVID-19 diagnozę asmenų mirtingumas yra keturis kartus didesnis nei tikėtina, o po pirmos vakcinos dozės mirė pusantro karto mažiau žmonių, nei statistiškai tikėtina.
Tarp hospitalizuojamų dėl COVID-19 asmenų 75 proc. sudaro asmenys, negavę nė vienos vakcinos dozės. Tarp mirštančių nuo COVID-19 visiškai nevakcinuoti sudaro 80 proc., tad daugiau nei 75 proc. hospitalizacijų ir mirčių dėl COVID-19 sukelia 25 proc. nevakcinuotų aukštos rizikos grupių asmenų.
Pagrindinių rodiklių apžvalga, parengta Vyriausybės kanceliarijos analitiko Aisčio Šimaičio ir Lietuvos Statistikos departamento specialisto Jono Bačelio:
1) Epidemiologinė situacija Lietuvoje sparčiai prastėja – spalio 19 diena buvo trečia pagal atvejų skaičių per visą pandemiją, tačiau didesnę dalį tarp sergančių sudarant vaikams, hospitalizacijų skaičius siekia du trečdalius rekordo. Savaitinis atvejų augimas yra apie 15 proc., tačiau dalyje savivaldybių Vakarų Lietuvoje, kurioje ir prasidėjo ketvirtoji pandemijos banga, atvejų jau mažėja. Šių tendencijų tvarumas paaiškės per ateinančias 10–14 dienų.
2) Lietuvoje pasiskiepiję arba prasirgę gyventojai jau sudaro iš viso virš 72 proc. viso gyventojų skaičiaus. Skiepijimo apimtims mažėjant, bet susirgimų skaičiui augant (ypač tarp nepasiskiepijusių), mišrios imunizacijos tempas išlieka nepakitęs ir siekia apie 1 proc. Lietuvos asmenų per savaitę. Kadangi koronavirusų plitimo sezonas dar tik prasideda, labai tikėtina, kad iki pavasario kontaktą su virusu turės dauguma Lietuvos gyventojų. Imunizacijos lygis yra aukščiausias 35–74 metų amžiaus asmenų grupėje, kur jis viršija 85 proc., o sparčiausiai auga tarp vaikų: per savaitę COVID-19 perserga apie 2 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
3) Imunizacija virusu ar vakcina turi labai skirtingą kainą. Žemiau kairėje esančiame grafike pavaizduotos mirtys dėl visų priežasčių skaičiuojant nuo užsikrėtimo COVID-19 dienos. Raudona linija yra tikėtinas kasdienių mirčių dėl visų priežasčių skaičius tarp visų žmonių*, kuriems buvo diagnozuotas COVID-19, apskaičiuotas naudojant 2015–2019 metų mirtingumą pagal amžių ir lytį. Tokių kasdien turėtų būti 12, tačiau matome, kad diagnozavus COVID-19 šis skaičius išauga keliasdešimt kartų per kelias savaites po užsikrėtimo ir taip pat išlieka dvigubai didesnis net praėjus 60 dienų po užsikrėtimo.
Grafike dešinėje matome, kad situacija su vakcinomis yra visiškai priešinga. Statistinis mirtingumas per dieną tarp 1,7 mln. asmenų, gavusių pirmą vakcinos dozę, yra 78. Tačiau matome beveik perpus mažiau, mirčių, šis efektas ypač ryškus per pirmas kelias dienas po vakcinos, kai miršta keturis kartus mažiau žmonių, nei tikėtina šioje grupėje. Per 60 dienų laikotarpį* po COVID-19 diagnozės statistiškai, turėjo mirti 732 žmonės, tačiau mirė 8 728. Per 60 dienų po pirmos vakcinos dozės statistiškai turėjo mirti 4 758 žmonės, o mirė 2 511.
4) Toks pat efektas matomas ir 40 metų ar jaunesnių asmenų grupėje, kai po COVID-19 diagnozės miršta kelis kartus daugiau žmonių, nei tikėtina šių žmonių grupėje, o po pirmos vakcinos dozės mirtingumas yra mažesnis nei statistinis. Per 60 dienų stebėjimo laikotarpį* po teigiamos COVID-19 diagnozės statistiškai turėjo mirti 25 asmenys, tačiau mirė 100. Per 60 dienų po pirmos vakcinos dozės statistiškai turėjo mirti 128, o mirė 78.
5) Tarp naujai nustatomų COVID-19 atvejų, hospitalizuojamų ir mirštančių nuo COVID-19 asmenų vyrauja nevakcinuoti asmenys. Tarp atvejų negavę nė vienos vakcinos dozės sudaro 60 proc., tarp hospitalizuojamų – 75 proc., o tarp mirštančių – 80 proc., tad daugiau nei 75 proc. hospitalizacijų ir mirčių dėl COVID-19 sukelia 25 proc. nevakcinuotų aukštos rizikos grupių asmenų. Pabrėžtina, kad visiems į stacionarą dėl COVID-19 guldomiems asmenims yra atliekami COVID-19 testai nepriklausomai nuo vakcinacijos statuso.
