Nuo šio rugsėjo prasidėjus visuotiniam įtraukiajam ugdymui bendrojo ugdymo švietimo įstaigose mokosi 48 tūkst. mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, kaip ir ankstesniais metais, tai sudaro apie 15 proc. visų šalies mokinių.
„Žiūrint į statistiką, vaikų su specialiaisiais ugdymo poreikiais, jų skaičius šiek tiek augo visoje šalyje, bet augo ir visos šalies mokinių skaičius“, – Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo I. Gaižiūnas.
„Šitas skaičius ūgtelėjo visose amžiaus grupėse. Tai reiškia, kad mes turim aktyvesni mokinių specialiųjų ugdymo poreikių vertinimą ir tas, matyt, yra pozityvu, nes su tuo paskui ateina ir švietimo pagalbos lėšos“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras.
Preliminariais duomenimis, anot I. Gaižiūno, lyginant su pernai, šiemet 250 padaugėjo švietimo pagalbos specialistų pareigybių.
„Šitas skaičius tiktai augs dar iki gruodžio pabaigos, kol mokyklos supildys visą šitą informaciją“, – tikino jis.
„Augo tiek logopedų, tiek psichologų skaičiai, tai praktiškai augo visų pareigybių skaičiai. Tik tai galbūt neramina truputėlį, kad surdopedagogų pora pareigybių sumažėjo, tai mes čia tikrai patiriam iššūkių ir nelabai random žmonių, kurie norėtų į surdopedagogiką stoti“, – kalbėjo viceministras.
Ministerijos duomenimis, per penkerius metus švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose išaugo 20 proc., mokinio padėjėjų skaičius padidėjo 55 proc., stojančiųjų į specialiąją pedagogiką – 3,3 karto.
Paklaustas kiek specialistų šalyje vis dar trūksta, švietimo viceministras sakė, jog bendrai gali trūkti dar apie 500 specialiųjų pedagogų ir apie 400 psichologų.
„Tai tikrai paliekam kažkiek darbo ir kitai Vyriausybei, bet jeigu tokiais tempais kita Vyriausybė darys kaip šita, tai labai greitai šita problema išsispręs“, – sakė I. Gaižiūnas.
Ministerijos duomenimis, 2020 – 2024 metais švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų, įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms.
Pasak I. Gaižiūno taip pat po biudžeto patvirtinimo, keičiant mokinio lėšų metodiką, žadama patvirtinti nuostatą, jog pagalbos lėšos nuo sausio keliautų tiesiai į mokyklą ir nebūtų perskirstomos savivaldybės.
