Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, ypač svarbus grūdų eksportui. Jo blokada kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui.
„Pirmiausia ieškome diplomatinio palaikymo, dėsime pastangas, kad formuotųsi tam tikra grupė valstybių, kuri galėtų Odesą atblokuoti pagal ukrainiečių matymą“, – BNS antradienį sakė Jungtinėje Karalystėje viešėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Landsbergis Odesos uosto blokados klausimą aptarė su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss. Ji iš esmės palaiko tokią Lietuvos iniciatyvą.
„Turime spręsti šią pasaulinę apsirūpinimo maistu problemą ir Jungtinė Karalystė ieško skubaus sprendimo, kaip išgabenti grūdus iš Ukrainos“, – kalbėjo britų ministrė.
G. Landsbergio teigimu, Britanija turi karinės infrastruktūros, kurią galėtų siųsti į Juodąją jūrą lydėti laivų su grūdais, tačiau šalių atstovai kol kas sutarė apie konkrečius pajėgumus nekalbėti.
Lietuvos ministro teigimu, jo buriama šalių koalicija nebūtų koordinuojama NATO lygiu, bet „tai nereiškia, kad negalėtų atskiros NATO valstybės dalyvauti šitoje operacijoje“.
„Svarbu, kad apie idėją tiksliai žinotų ne tik NATO, Europos Sąjungos valstybės, bet ir tos valstybės, kurioms grūdų šiandien reikia. Siekis yra pranešti Šiaurės Afrikos, Artimųjų rytų, Sahelio regiono valstybėms, kad jų gerovė ir galėjimas įsigyti maisto priklauso nuo Rusijos blokados ir jos panaikinimo“, – aiškino G. Landsbergis.
Turkijos vaidmuo
Šalies diplomatijos vadovas atmeta nuogąstavimus, jog NATO šalių dalyvavimas koalicijoje galėtų būti traktuojamas kaip Aljanso įsitraukimas į karą.
„Tai nebūtų eskalacija, įsitraukimas į karą. Šiuo atveju tai – užtikrinimas maisto tiekimo, ta koalicija būtų ne už karo baigtį atsakinga, bet už tai, kad Ukraina turėtų galimybę pamaitinti pasaulį“, – sakė politikas.
Vis dėlto šalims, nusprendusioms į Juodąją jūrą pasiųsti grūdus galinčių lydėti pajėgumų, greičiausiai kiltų logistinių iššūkių. Turkija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kariniams laivams neleidžia plaukti Bosforo sąsiauriu.
„Susitarimas be Turkijos neįvyktų, Turkija turi būti šios koalicijos dalyve, – teigė ministras. – Reikia nepamiršti, kad Turkija pati ji yra grūdų importuotoja, tarp jų – ir ukrainietiškų.“
Anot G. Landsbergio, šį klausimą prieš kelias savaites jis telefonu aptarė su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu): „Jis pripažino, kad tai yra labai svarbus klausimas ir reikia ieškoti būdų jį konkretizuoti.“
Uosto prieigų išminavimas
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigė, jog „būtų idealu, tik mažai realistiška“, jei grūdų išplukdymo klausimą imtųsi spręsti ir Jungtinės Tautos. Anot jo, tam reikia Saugumo Tarybos leidimo, o jame veto teisę turi Rusija.
Pasak jo, su šalimis kalbama ir apie Odesos uostų prieigų išminavimą, todėl „reikalinga koalicija su stipriomis jūrinėmis valstybėmis“.
„Plačiau šio klausimo sutarėme nekomentuoti, kol nėra aiškių sprendimų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Odesos uosto blokada pastaruoju metu tapo ypač opiu klausimu, nes dėl to gali sutrikti maisto tiekimas įvairioms pasaulio šalims.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas praėjusią savaitę perspėjo, kad jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus suvaldyta, gali kilti masinis badas ir badmetis.
Jis paragino Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus blokadą.
Landsbergis Vakarų raginimus derėtis dėl taikos laiko spaudimu Ukrainai sudėti ginklus
Ukraina nustatys karo ir taikos savo šalyje sąlygas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Vakaruose pasigirstant raginimų Kyjivui sėsti prie derybų stalo su šalį užpuolusia Rusija.
„Man atrodo, kad tai – spaudimas Ukrainai sudėti ginklus arba nebetęsti puolimo prieš okupacines pajėgas ne jų terminais“, – BNS antradienį teigė šalies diplomatijos vadovas.
G. Landsbergis pabrėžė taip reaguojantis „į kai kurių Vakarų lyderių pasigirstančias formuluotes, kad galbūt reikia nutraukti ugnį, sėsti derėtis“.
Pasak jo, karo pabaigos sąlygos „turi būti sudarytos Ukrainoje“.
„Jie pasakys, kada karas jiems baigiasi, kiek jie ketina kariauti toliau, kokius rezultatus reikia pasiekti, kokius tikslus sau kelia“, – sakė G. Landsbergis.
„Tai neturi ateiti iš Vakarų sostinių“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau ši mėnesį sakė, kad Rusija ir Ukraina turės derybomis pasiekti paliaubas ir kad Rusijos „pažeminimas“ nepasitarnautų taikos pastangoms.
Į tai Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis atsakė, kad keliai galimiems pokalbiams su Kremliumi „nukloti kūnais“.
„Šiandien etapas, kai būtume galėję susėsti su Rusija, praėjo“, – tada sakė ukrainiečių prezidentas.
