Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Ir kada bus BROILERIO I karunacija? Zmona negali atsiziureti i JK Karolio karunavima...
Kažkada esu kėlęs klausimą – Kodėl V.Landsbegis taip gina D.Grybauskaitės politiką?
Atsakymas buvo maždaug toks, kad Dalia Grybauskaitė yra vadinama širdžių (čirvų?) karaliene, o senasis šachmatininkas Vytautas Landsbergis žino kaip stumdyti karalienės ar valdovės figūrą.
Kitas dalykas, kad šiandien tikriausiai jau nedaug šachmatininkų liko tarp konservatorių, dažniausiai čia pliekiama pažymėtomis kortomis arba dėliojami domino kauliukai.
Neįtikėtinai įdomu yra tai, mūsų dienomis šiurkščiausias G.Nausėdos kritikas, nevengiantis brutaliausių įžeidinėjimų ir kvailiausių insinuacijų, raginantis pradėti pilietinį karą yra tas pats Andrius Kubilius, kuris andai, premjero poste tylėjo nė necyptelėdamas, kai ant jo visu svoriu su skeptru rankose užgulusi sėdėjo D.Grybauskaitė, tokiu būdu pelnydamas garsiausiojo visų laikų pasubinumo titulą.
Ar tokia metamorfozė turi ką nors bendro su pavėluotu bandymu atstatyti savo orumą arba, tarkime, yra savita Edipo (Oidipo) komplekso atmaina, tikrai nežinau, tačiau ta proga verta prisiminti, kad savo ruožtu D.Grybauskaitė prezidento poste toli gražu ne visados pritardavo konservatizmo vertybėms.
Ne pro šalį bus pastebėti ir tai, kad G. Nausėda nė iš tolo nenusileidžia G. Grybauskaitei pagal antirusiškos retorikos intensyvumą, o tokios retorikos turiningumu pastebimai lenkia konservatorius, taigi pripaišyti jam šioje sferoje kažkokį neryžtingumą taip pat neišeina.
Greičiausiai besiperšanti yra tokia prielaida, kad D.Grybauskaitė pelnė išskirtinį konservatorių pasitikėjimą ir išankstinį nuodėmių atleidimą dėl to, jog į aukščiausiąjį postą anoji užjojo pasikinkiusi Gedimino Kirkilo vadovaujamos socialdemokratų vyriausybės tūžmingos ir uraganinės kritiko arkliuką.
Taip turėtų būti dėl pačios idėjos, jeigu konservatoriai ir socialdemokratai iš tiesų būtų priešpriešais viena prieš kitą išsirikiavusios politinės kariuomenės, tačiau tokia vadovėlinė logika, kaip atrodo, yra nepritaikoma mūsų politinio peizažo tikrovėje, kur viskas jau yra taip persipynę, jog beveik neįmanoma atpainioti.
Kita, labiau tikėtina versija įpareigoja prisiminti, kad užpraeitą kartą konservatoriai neturėjo tikro savo kandidato prezidento rinkimuose, todėl tenkinosi tuo, kas yra, o dabar G. Nausėda trukdo prastumti kažką iš savo tarsi jau užderėjusio atžalyno, neva užtūpęs tik tuščiai užima vietą, todėl yra baisus kaltininkas ir niekdarys.
Nekaltas Ingridos Šimonytės skausmas, ilgai besitvenkęs iš vidaus, dabar sukunkuliavęs veržiasi pro kraštus, sunkiasi pagiežos skrepliais pro siūles, o tai ir yra yra didžiausių politinių turbulencijų mūsų padangėje priežastis.
Palikime šįkart nuošalyje klausimą – ar išties kažkoks atžalynas čia užderėjo (neneigiant darželio atsinaujinimo sporadiškų apraiškų su Aušros Maldeikienės pasirodymu horizonte), ar savo ruožtu mes labai nukentėsime, jeigu konservatoriai, puoselėdami tokias iliuzijas, galiausiai liks prie suskilusios geldos?
Daug didesnį nerimą šiandien kelia katastrofiškai smukęs politinės kultūros lygis, suvešėjusi patiltės stilistika, kai kovoje už prezidento postą jau žaidžiama tikrai ne šachmatų partija, o „durnius“, traukiant kortas iš taukuotos kaladės.
Taip būtų galima pabandyti atsakyti į antraštėje keliamą klausimą, ieškant racionalaus paaiškinimo. Tačiau, kaip neretai būna, čia racionaliu atsakymu neįvaldome visos klausimo gelmės, neužgriebiame iracionalaus likučio.
Kas čia lieka iracionalu, nežiūrint visų mūsų racionalizacijos pastangų?
Kaip nesunku pastebėti, konservatorių partijos veikla jau ilgiau nei dešimtmetis yra grindžiama ne tiek ideologinėmis vertybėmis, kiek nenukrypstama vyresniųjų partijos draugų priežiūra, yra statoma, jeigu būtų galima taip pasakyti, ant drausmės pamatų. Taigi suprantama, kad griežtoji D.Grybauskaitė, vaidilutė su bizūnu rankose, galėjo prisidėti prie tokios partijos gretų sutelkimo iš išorės, kai savo ruožtu G.Nausėda, prisiėmęs katino Leopoldo vaidmenį, drausmėje išugdytiems konservatorių peliūkščiams palieka laisvę veikti savo nuožiūra ir dėl to galiausiai pelno jų vidinę panieką.
Nenoriu pasakyti, kad ir mūsų humanistiniais laikais katinai, kaip ir anksčiau, privalo gaudyti peles, o prezidentūra turėtų apsitverti spąstais, greičiau yra taip, jog politikams visais laikais yra laikas „įeiti“ ir laikas „išeiti“ iš prisiimtų vaidmenų.
Nenoriu pasakyti, kad ir mūsų humanistiniais laikais katinai, kaip ir anksčiau, privalo gaudyti peles, o prezidentūra turėtų apsitverti spąstais, greičiau yra taip, jog politikams visais laikais yra laikas „įeiti“ ir laikas „išeiti“ iš prisiimtų vaidmenų.
Atsakymas buvo maždaug toks, kad Dalia Grybauskaitė yra vadinama širdžių (čirvų?) karaliene, o senasis šachmatininkas Vytautas Landsbergis žino kaip stumdyti karalienės ar valdovės figūrą.
Kitas dalykas, kad šiandien tikriausiai jau nedaug šachmatininkų liko tarp konservatorių, dažniausiai čia pliekiama pažymėtomis kortomis arba dėliojami domino kauliukai.
Neįtikėtinai įdomu yra tai, mūsų dienomis šiurkščiausias G.Nausėdos kritikas, nevengiantis brutaliausių įžeidinėjimų ir kvailiausių insinuacijų, raginantis pradėti pilietinį karą yra tas pats Andrius Kubilius, kuris andai, premjero poste tylėjo nė necyptelėdamas, kai ant jo visu svoriu su skeptru rankose užgulusi sėdėjo D.Grybauskaitė, tokiu būdu pelnydamas garsiausiojo visų laikų pasubinumo titulą.
Ar tokia metamorfozė turi ką nors bendro su pavėluotu bandymu atstatyti savo orumą arba, tarkime, yra savita Edipo (Oidipo) komplekso atmaina, tikrai nežinau, tačiau ta proga verta prisiminti, kad savo ruožtu D.Grybauskaitė prezidento poste toli gražu ne visados pritardavo konservatizmo vertybėms.
Ne pro šalį bus pastebėti ir tai, kad G. Nausėda nė iš tolo nenusileidžia G. Grybauskaitei pagal antirusiškos retorikos intensyvumą, o tokios retorikos turiningumu pastebimai lenkia konservatorius, taigi pripaišyti jam šioje sferoje kažkokį neryžtingumą taip pat neišeina.
Greičiausiai besiperšanti yra tokia prielaida, kad D.Grybauskaitė pelnė išskirtinį konservatorių pasitikėjimą ir išankstinį nuodėmių atleidimą dėl to, jog į aukščiausiąjį postą anoji užjojo pasikinkiusi Gedimino Kirkilo vadovaujamos socialdemokratų vyriausybės tūžmingos ir uraganinės kritiko arkliuką.
Taip turėtų būti dėl pačios idėjos, jeigu konservatoriai ir socialdemokratai iš tiesų būtų priešpriešais viena prieš kitą išsirikiavusios politinės kariuomenės, tačiau tokia vadovėlinė logika, kaip atrodo, yra nepritaikoma mūsų politinio peizažo tikrovėje, kur viskas jau yra taip persipynę, jog beveik neįmanoma atpainioti.
Kita, labiau tikėtina versija įpareigoja prisiminti, kad užpraeitą kartą konservatoriai neturėjo tikro savo kandidato prezidento rinkimuose, todėl tenkinosi tuo, kas yra, o dabar G. Nausėda trukdo prastumti kažką iš savo tarsi jau užderėjusio atžalyno, neva užtūpęs tik tuščiai užima vietą, todėl yra baisus kaltininkas ir niekdarys.
Nekaltas Ingridos Šimonytės skausmas, ilgai besitvenkęs iš vidaus, dabar sukunkuliavęs veržiasi pro kraštus, sunkiasi pagiežos skrepliais pro siūles, o tai ir yra yra didžiausių politinių turbulencijų mūsų padangėje priežastis.
Palikime šįkart nuošalyje klausimą – ar išties kažkoks atžalynas čia užderėjo (neneigiant darželio atsinaujinimo sporadiškų apraiškų su Aušros Maldeikienės pasirodymu horizonte), ar savo ruožtu mes labai nukentėsime, jeigu konservatoriai, puoselėdami tokias iliuzijas, galiausiai liks prie suskilusios geldos?
Daug didesnį nerimą šiandien kelia katastrofiškai smukęs politinės kultūros lygis, suvešėjusi patiltės stilistika, kai kovoje už prezidento postą jau žaidžiama tikrai ne šachmatų partija, o „durnius“, traukiant kortas iš taukuotos kaladės.
Taip būtų galima pabandyti atsakyti į antraštėje keliamą klausimą, ieškant racionalaus paaiškinimo. Tačiau, kaip neretai būna, čia racionaliu atsakymu neįvaldome visos klausimo gelmės, neužgriebiame iracionalaus likučio.
Kas čia lieka iracionalu, nežiūrint visų mūsų racionalizacijos pastangų?
Kaip nesunku pastebėti, konservatorių partijos veikla jau ilgiau nei dešimtmetis yra grindžiama ne tiek ideologinėmis vertybėmis, kiek nenukrypstama vyresniųjų partijos draugų priežiūra, yra statoma, jeigu būtų galima taip pasakyti, ant drausmės pamatų. Taigi suprantama, kad griežtoji D.Grybauskaitė, vaidilutė su bizūnu rankose, galėjo prisidėti prie tokios partijos gretų sutelkimo iš išorės, kai savo ruožtu G.Nausėda, prisiėmęs katino Leopoldo vaidmenį, drausmėje išugdytiems konservatorių peliūkščiams palieka laisvę veikti savo nuožiūra ir dėl to galiausiai pelno jų vidinę panieką.
Nenoriu pasakyti, kad ir mūsų humanistiniais laikais katinai, kaip ir anksčiau, privalo gaudyti peles, o prezidentūra turėtų apsitverti spąstais, greičiau yra taip, jog politikams visais laikais yra laikas „įeiti“ ir laikas „išeiti“ iš prisiimtų vaidmenų.
Nenoriu pasakyti, kad ir mūsų humanistiniais laikais katinai, kaip ir anksčiau, privalo gaudyti peles, o prezidentūra turėtų apsitverti spąstais, greičiau yra taip, jog politikams visais laikais yra laikas „įeiti“ ir laikas „išeiti“ iš prisiimtų vaidmenų.
@CIULDE
Nu ir paklode...
Mylimiausias tvarto feisas ir pavarde! - LR pagrindinis priesas, kai dedule ji pasodino i sosta ir paskyre banda! Pralenke net armonaite, o gal ir okeanide!
Iškur pas juos debilus toks noras kariaut viena mintis tik karas karas lyg pat eitu su automatu rankose
@Supuve koncerai
Vidmantas Martikonis
__________________________
„Gyvulių ūkio“ principas sėkmingai veikia Vyriausybėje, nes atsirado lygesni už lygius. Kas vieniems draudžiama, kitiems galima.
Prisidengiant Vilniuje šią vasarą įvyksiančiu NATO viršūnių susitikimu, galimai taškomi mokečių mokėtojų pinigai. Landsbergio vadovaujama ministerija kartu su „Litexpo“ be jokių viešų konkursų leidžia milijonus eurų, tam, kad pasiruošti renginiui.
Jie sako, kad pirkimų konkursų nedaro dėl ypatingos skubos. Tik viena maža detalė- kad Lietuvoje įvyks toks susitikimas, buvo žinoma daugiau, negu prieš metus.
Renginys vyks tik dvi dienas, bet telekomunikacijų paslaugos iš privačios bendrovės nupirktos už 2,7 mln Eur. Nors kitos bendrovės viešai teigia, kad tuos pačius darbus galėtų padaryti bent 1 mln Eur pigiau.
„Auksinių“ šaukštų ir šakučių Lietuvos kariuomenė jau prisipirko, dabar išpūstas kainas bandoma pridengti NATO vėliava.
__________________________
„Gyvulių ūkio“ principas sėkmingai veikia Vyriausybėje, nes atsirado lygesni už lygius. Kas vieniems draudžiama, kitiems galima.
Prisidengiant Vilniuje šią vasarą įvyksiančiu NATO viršūnių susitikimu, galimai taškomi mokečių mokėtojų pinigai. Landsbergio vadovaujama ministerija kartu su „Litexpo“ be jokių viešų konkursų leidžia milijonus eurų, tam, kad pasiruošti renginiui.
Jie sako, kad pirkimų konkursų nedaro dėl ypatingos skubos. Tik viena maža detalė- kad Lietuvoje įvyks toks susitikimas, buvo žinoma daugiau, negu prieš metus.
Renginys vyks tik dvi dienas, bet telekomunikacijų paslaugos iš privačios bendrovės nupirktos už 2,7 mln Eur. Nors kitos bendrovės viešai teigia, kad tuos pačius darbus galėtų padaryti bent 1 mln Eur pigiau.
„Auksinių“ šaukštų ir šakučių Lietuvos kariuomenė jau prisipirko, dabar išpūstas kainas bandoma pridengti NATO vėliava.
Ir is kur tokie superbroileriai lenda? - Nera kur vokieciu brigados padeti ir kur jiems pratybas rengti, tai jankiu lenciuginis dar masini saukima lietuviams ruosia? - Tai gal iskart be mokymu, saukimu juos i kara UKR reikia siusti?- Kaip kgb dedule siulo? Kiek vargo atkristu...- panasu kad kolaborantu dinastija jau 30 metu negyvena Lietuvoje. -- "kanykuly pezidenta" ; -2018m. filmas, kur putinas sako as jau 18metu. nebuvau rusijoje...
@bergys gabrys
''Ką man patars ir kaip padės valstybė, vis klausianti mano pasiryžimo ją ginti? Ogi niekaip nepadės ir nepatars. Atmintinėje kaip elgtis karo metu daug ir smulkiai papasakojama apie tai, kaip iš karo veiksmų zonos pabėgti, kaip apsirūpinti vandeniu, makaronais, degtukais ir degtine, ko nedaryti, kad nežūtum per keliolika minučių. Tačiau kaip ginti šalį, jeigu nesi ginkluotųjų pajėgų narys, apie ką mūsų vis klausia ir klausia anketose — praktiškai jokių konkrečių patarimų. Ir per metus su viršum karo Ukrainoje jokios konkrečios pasipriešinimo įgyvendinimo strategijos, apie kurią tiek triūbinta, paprasčiausiai nėra. Kaščiūnai ir A-nušaus-kas nepasirūpino - jie tik vokiečių brigadomis rūpinasi. O štai kiekvienam šveicarų vyrui nuo 20 iki 50 metų jokių ministerijos atmintinių ir strategijų nereikia. Nueina prie spintos, pasirenka pagal metų laiką karinę aprangą iš komplektų, jam išduotų valstybės, pasiima valstybės nupirktus kovinius ginklus ir šaudmenis ir vyksta ten, kur jau tiek kartų per pratybas būta. Ir žino, ką konkrečiai jam, asmeniškai reikės daryti, kokio konkretaus vado įsakymus vykdyti. Šveicarijoje įgyvendinta visuotinės gynybos sistema. Ši šalis, pripažįstanti savo resursų ribotumą ir apsupta didelių valstybių, turi ypatingą gynybos doktriną. Ir visi kandidatai į Šveicarijos užpuolikus žino - okupuota šalies teritorija bus visiškai nefunkcionali, o gyventojai nepaklusnūs ir visada pasirengę sukilti prieš okupantą. Šveicarijoje žmonės supranta, kad jeigu nori išlikti, reikia stiprios kariuomenės, o ne protų , vokiečių brigadų ar auksinių šaukštų. 2013 m. referendume (matot, ten esminius valstybės klausimus sprendžia ne PIŠ-ės, o tauta referendumu) 73 proc. piliečių balsavo prieš šauktinių kariuomenės panaikinimą. Kiekvienas kantonas (žemė) privalo deleguoti į federalinę armiją referendumu sutartą procentą (nuo 1 iki 3 proc.) gyventojų. Reguliarios Šveicarijos ginkluotosios pajėgos su nedideliu skaičiumi profesionalų ir aktyvusis rezervas įvairiu laiku sudarė nuo 100 tūkst. iki 400 tūkst. karių. Įgyvendinant konstitucinę nuostatą dėl visuotinės privalomosios karo tarnybos ir kiekvieno šveicaro pareigą ginti tėvynę, visuotinės mobilizacijos metu galėtų būti nedelsiant sutelkta apie 1,5 mln. karių armija. Karinės invazijos atveju pagal patvirtintą gynybos planą ginkluotosios pajėgos veikia, gindamos Alpes kertančius susisiekimo kelius arba juos sunaikindamos ir tęsdamos partizaninį karą. Šveicarijos tvirtovė – teritorinė gynyba suplanuota šalia dviejų gynybinių linijų: pasienio ir armijos. Pirmoji gynybinė linija nustatyta pagal valstybės sieną, o įtvirtinta armijos gynybinė linija nustatyta aukštutinėse Alpėse. ''
kad jo nuotaika gerėja tada,kai Lietuvai padaro kokią kiaulystę.
tas ir yra kad niekas nenores kovoti uz vagis isvogusius Lietuva o jau galejom gyventi kaip svedai ,kaip suomiai ,danai , nes salys didziu panasios, bet dali isvare svetur, kad daugiau jiem butu daugiau pinigu algom ir pasivogti galetu,tai kas kovos geriau ir isvaziuosim .gales lanzbergis su savo saika i pirma linija varyti.
paprasta liaudis turėtų eiti ginti šitus vagis ???
Už tuos pinigus, kuriuos PERmokės už pasiruošimą NATO suvažiavimui, ir kuriuos vagia savivaldybių darbuotojai, manau lengvai galima paruošti tą nelemtą brigadą iš lietuvių. Apginkluoti ir apmokyti. Ir nebereikėtų klaupti prieš vokiečius.
Kiek put in užmokėjo Muraveckiui ir jo aplinkai, kad jis padėkotų Tomaševskiui ir Pieško už bendradarbiavimą su kremliumi? Geri santykiai pakliuvo eilinį kartą į put in pinkles. Muraveckis puikiai išmano geografiją. Wilno naša toliau kalamas kaip pleištas į pagerėjusį bendradarbiavimą. Landsbergiui ir Šimonytei ir visai Lietuvai muraveckis suvarė peilį į nugarą iš pasalų.
Gabrielius Landsbergis iš pradžių atsiprašė, bet pasakė viską, ką galvoja apie Lietuvos pasirengimą karui