Išvadose konstatuojama, kad prieš dešimtmetį vykusią finansinę krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dalis atsakomybės tenka ir Švedijos finansų priežiūros institucijoms.
Kaltinimai krinta bankams
Tyrimo išvadas Seime pristatė europarlamentaras, vadovavęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, kai šis atliko tyrimą, Stasys Jakeliūnas. Jo teigimu, prieš dešimtmetį vykusią krizę lėmė netinkama Lietuvoje veikusių užsienio kapitalo bankų veikla.
„Manoma, kad krizė kilo dėl nepakankamų drausmės elementų, tačiau Estijos pavyzdys rodo, kad, nors disciplina ten buvo nepalyginamai geresnė ir tvaresnė nei Lietuvoje, krizė buvo lygiai ta pati. Paminėsiu Andriaus Kubiliaus citatą, kad, pasirodo, neužteko finansinės drausmės laikymosi Estijai, vis tiek krizė kilo. Reiškia, kiti elementai dominavo ir tie elementai buvo susiję su bankų sistema ir jos priežiūra“, – Seime kalbėjo S. Jakeliūnas.
Jis rekomendavo riboti komercinių bankų koncentraciją Lietuvoje, steigti nacionalinį plėtros banką.
„Bankų vaidmuo yra ypatingai svarbus ir reikia stebėti, kaip jie elgsis tam, kad krizė arba virusas vėl neįsiveistų bankų sistemoje. Tai yra labai rizikinga, todėl aš manau, kad viena iš pamokų yra bankų sistemos vaidmuo, siūlyčiau atkreipti į tai dėmesį“, – sakė S. Jakeliūnas.
Opozicijos kritika
Kritikuodamas tyrimą ir tyrimo išvadas, konservatorius M. Majauskas sakė, kad valdantieji, atlikdami tyrimą, „užsiiminėjo archeologiniais kasinėjimais“.
„Nuoširdžiai apgailėtinai atrodo valdančiųjų pastangos kiršinti visuomenę ir užsiimti visiškai neproduktyviais darbais. Vietoj to, kad rūpintumėtės, kaip šiandien tikros krizės metu sumažinti nedarbą, didinti investicijas, padėti verslui, žmonėms, kurie yra nukentėję nuo karantino ir viruso, kaip skirti laiko žmonėms, kurie galbūt turi persikvalifikuoti, kurie ieško darbo, jūs užsiiminėjate archeologiniais kasinėjimais“, – sakė M. Majauskas.
Siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir kurti valstybinį banką
Tyrimą atlikęs komitetas konstatavo, kad 2008 metų valstybės biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę ir dėl nebuvo galimybių sukaupti rezervo, padidėjo poreikis skolintis, didinti mokesčius 2009–2010 metais bei mažinti valstybės išlaidas.
Be to, anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.
Generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009–2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.
Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga. Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.
Po pateikimo 56 Seimo nariai balsavo už išvadas, 25 – prieš, 9 susilaikė. Kad išvadoms būtų pritarta, Seimas balsuos dar du kartus.
Lietuvos bankas: išvados klaidina visuomenę
Savo ruožtu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kreipėsi į Seimą, teigdamas, kad informacija tyrimo išvadose patiekiama selektyviai ir neatsižvelgiant į tyrimo metu komitetui Lietuvos banko pateiktus skaičiavimus ir faktus.
„Pateikti vertinimai yra klaidingi ir klaidinantys, grindžiami ne komitetui teiktais objektyviais duomenimis, bet vienpusiška išankstine nuomone ir interpretacijomis, nenurodant reikšmingų svarbių argumentų“, – rašoma V. Vasiliausko rašte Seimui.
Jo teigimu, tyrimo metu liudytojai buvo atrinkti selektyviai ir esą sąmoningai ignoruojant ekspertus, kurie dirbo su tyrime nagrinėjama problematika. Taip pat, kaip rašoma rašte, jei būtų pritarta tyrimo išvadoms, jos klaidintų visuomenę, „nes informacija tyrimo išvadoje pateikiama vienpusiškai, <...> nepateikiant kitos bendram kontekstui svarbios informacijos“.
Anot V. Vasiliausko, „tyrimo išvadoje kryptingai ignoruojami paties komiteto prašymu atlikti Lietuvos banko skaičiavimai ir kita pateikta informacija, kai tai neatitinka iš anksto suformuluoto naratyvo“.
Lietuvos bankas taip pat pažymi, kad tam tikros tyrimo medžiagoje pateikiamos rekomendacijos yra neaktualios bei gali prieštarauti Europos Sąjungos principams arba neatspindi jau įvykusių reguliacinių pokyčių, pasikeitusios ekonominės aplinkos ir priimtų kitų institucijų sprendimų.
Idėja tirti krizę
Idėja tirti 2009–2010 metų finansų krizę Lietuvoje lėmusius veiksnius kilo grupei parlamentarų – daliai Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių.
2018 metų kovo pabaigoje Seimas įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą ištirti, kaip ankstesnės Vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų: už tyrimą balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 19, o susilaikė 18.
Tyrimą iš pradžių buvo planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną, vėliau jis buvo pratęstas.
Biudžeto ir finansų komitetas tyrimo išvadoms pritarė 2019 metų birželio pabaigoje, bet iki šiol jų Seimui svarstyti neteikė.
