„Mūsų Europos liaudies partija, kuri yra didžiausia (Europos) Parlamente, niekaip negali suprasti, kodėl Europa negali finansuoti ir fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija“, – LRT sakė Manfredas Weberis.
„Mes žinome apie grėsmes – tai hibridinis karas. Baltarusijos režimas, Aliaksandras Lukašenka vykdo tikrą hibridinį karą, nukreiptą ne tik prieš Lietuvą, bet ir visą bendriją, todėl mes turime apsiginti. Premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis priklauso mūsų politinei šeimai ir mes remiame savo draugus Lietuvoje, tvirtai manome, kad finansiniai ištekliai turi būti panaudoti ir sienos statybai“ – teigė jis.
Pasak M. Weberio, Europos Komisija po diskusijų 2015 metais nusprendė nefinansuoti tvorų pasienyje, tačiau dabar situacija pasikeitė, migracija įgijo kitokį pobūdį.
„Todėl finansavimas privalo būti suteiktas. Debatai vyks, ir esu tikras, kad mano politinei grupei pavyks inicijuoti diskusijas, kad žinutė, jog finansavimo sienoms nebus, nėra paskutinis bendrijos žodis“, – tvirtino jis.
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) pirmininkas pripažino, kad kol kas ši pozicija neturi daugumos balsų Europos Parlamente.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę pareiškė, kad Briuselis neskirs lėšų prie bloko sienų statyti užtvarų, skirtų sulaikyti neteisėtus migrantus.
Per Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą jis sakė, kad yra seniai nusistovėjusi pozicija, „jog nebus finansuojama aštri viela ir sienos“ pasienyje.
Lenkija ir Lietuva, stengdamosi sustabdyti neteisėtų migrantų srautą iš Baltarusijos, pranešė ketinančios statyti fizines užtvaras pasienyje. Latvija sakė, kad prie sienos su Baltarusija iki lapkričio vidurio įrengs laikiną vielos užtvarą.
Šalys siekia, kad prie fizinio užtvaro statybos prisidėtų ir ES.
