Lietuva iš naujosios ES programos siekė gauti iki 8 mlrd. eurų paskolų.
EK antradienį patvirtino preliminarų 150 mlrd. eurų finansinės paramos asignavimą gynybos parengčiai visoje Europos Sąjungoje stiprinti.
„Šis svarbus žingsnis pagal Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE) programą skirtas stiprinti ES gynybos pajėgumus ir padėti valstybėms narėms šalinti kritines spragas, taip pat drauge pirkti gynybos produktus“, – rašoma pranešime.
Pasak pranešimo, iki lapkričio pabaigos ES narės turi parengti ir pateikti nacionalinius investicijų planus, kaip panaudoti finansinę paramą. Tuomet Komisija juos įvertins, kad pirmosios išmokos galėtų būti išmokėtos jau 2026 metų pradžioje.
„Šiandienos sprendimas rodo Europos Sąjungos įsipareigojimą bendradarbiauti gynybos srityje ir jos ryžtą investuoti į saugesnę ateitį. Įgyvendindami tolesnius programos SAFE etapus, padėsime valstybėms narėms didinti savo gynybos pajėgumus pagal jų nacionalinius ir NATO prioritetus“, – pranešime sakė už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga EK pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen (Hena Virkunen).
Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sako, jog ši reikšminga suma padės atgrasyti priešus ir sustiprinti Europos gynybą.
„Dabar glaudžiai bendradarbiausime su valstybėmis narėmis siekdami užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos sąveikumui gerinti, Europos gynybos pramonės bazei plėtoti ir mūsų kolektyvinės gynybos pajėgumams stiprinti“, – pranešime sakė A. Kubilius.
ES Tarybai gegužę priėmus programą SAFE, ji sulaukė didelio susidomėjimo: 19 valstybių narių pareiškė ketinančios joje dalyvauti ir paprašė paramos, kuri viršija turimą biudžetą.
Pagal ją bus teikiamos nebrangios ilgalaikės paskolos padedant valstybėms narėms įsigyti skubiai reikalingos gynybos įrangos. SAFE taip pat sudarys sąlygas ES toliau remti Ukrainą nuo pat pradžių jos gynybos pramonę susiejant su šia priemone.
Programoje numatytas 10 metų lengvatinis laikotarpis paskoloms grąžinti, konkurencingos palūkanų normos ir galimybė sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis siekiant išplėsti tinkamumą finansuoti.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo pradžioje sakė, kad siekdama padidinti išlaidas gynybai, Lietuva iš naujosios ES programos siekia gauti 8 mlrd. eurų paskolų.
Pasak šalies vadovo, 7 mlrd. eurų būtų skirti kariuomenės divizijai, o 1 mlrd. eurų – sienų su Rusija ir Baltarusija apsaugai stiprinti, vystant Baltijos gynybos liniją.
Finansų ministerija BNS anksčiau teigė, kad Lietuva savo paraiškoje nurodė preliminarias – minimalią 5 mlrd. eurų ir maksimalią 8,76 mlrd. eurų paskolos sumas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
