Portalas tv3.lt pasikalbėjo su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene apie dabartinę epidemiologinę situaciją šalyje ir kada galime tikėtis pagerėjimo.
Ar tai, kad šiuo metu nauji užsikrėtimai fiksuojami daugiausiai konkrečiuose židiniuose, susijusiuose su gydymo įstaigomis ar slaugos vietomis, rodo, kad viruso plitimas yra gerai kontroliuojamas?
Taip, viruso plitimas tikrai yra gerai kontroliuojamas, tačiau neriekia pamiršti, kad jis vis dėlto tarp mūsų gyvena. 40 proc. viruso sukeltų teigiamų atvejų registruojama būtent globos, slaugos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau 40 proc. nustatoma visuomenėje, o 20 proc. yra įvežtinių atvejų. Taip kad virusas tarp mūsų tikrai dar yra gyvas ir visos karantino sąlygos ir leido suvaldyti virusą tokiu būdu, kad esame pirmame dešimtuke tarp mažiausiai sergančių rodiklių ir mirties atvejų.
Matome, kad Azijos šalyse skubotas karantino švelninimas, pavyzdžiui, leidimas veikti naktiniams klubams, paspartino viruso plitimą, nors atrodė, kad susirgimų ten jau mažai. Ar spartus karantino švelninimas arba nutraukimas gali turėti tokią pačią įtaką Lietuvoje?
Be abejonės, rizika bus iki tol, kol nebus vakcinos. Kai bus vakcina, bus 60–70 proc. paskiepytų, tada tikrai ta rizika bus minimali. Bet dabartiniu metu valdyti riziką galima tik taikant visas socialines priemones, atstumą, bendravimo laiką ir asmenines apsaugas.
Kanadiečių mokslininkai buvo padarę tyrimą, įvertindami valstybių geografinę platumą, temperatūros pokyčius Pietų valstybėse. Tai šitie dalykai viruso nesuvaldė, bet suvaldė būtent mūsų veiksmai – socialiniai atstumai, bendravimo laikas ir asmeninės apsaugos priemonės.
Ar tai reiškia, kad iki vakcinos teks gyventi karantino sąlygomis? Kaip žinia, iki vakcinos sukūrimo gali praeiti metai ar pusantrų. Premjeras Saulius Skvernelis antradienį minėjo, kad jau būtų galima atšaukti karantiną, jei epidemiologinė situacija bus palanki, tiktai būtų palikta galioti ekstremalioji padėtis.
Manau, kad dėl visų karantino skelbimų, ekstremaliosios situacijos, be abejonės, sprendžia Vyriausybė. Tačiau jie nesprendžia politiniais tikslais, o būtent atsižvelgdami į epidemiologinę situaciją. Dabar jau matome, ko gero, bus visas mėnuo, jeigu ne pusantro, kai sergamumo skaičiai tikrai yra vienodai maži. Ir tas teigiamų atvejų išskyrimas kiekvieną dieną jau net nebesiekia pusės procento. Bet vis dėlto jis yra.
Tai, jeigu ir nebeliktų to karantino, kas ir leido teisinius visus dalykus sėkmingiau spręsti, vis dėlto tas dėmesys, atsakomybė mums patiems ir prieš save, ir prieš kitą visuomenės dalį išlieka. Pasikartosiu, kol nėra vakcinos, vienintelė priemonė, nes nėra ir vaistų, lieka mūsų teisingas elgesys, kuris turės būti ilgesnį laiką. Ne iki šio rudens, ne iki metų pabaigos, bet iki tol, kol bus atrasta vakcina arba bent jau tikrai surastas gydymas, medikamentai, kurie galės greitai ir sėkmingai išgydyti žmogų. Kol kas nėra nei vaisto, nei vakcinos. Reiškia, lieka tik mūsų elgesys.
Tuomet galima daryti prielaidą, kad, ir pagal dabartinę epidemiologinę situaciją, karantinas dar neturėtų būti atšaukiamas po gegužės 31-osios? Kadangi Vyriausybė vis tiek atsižvelgs į epidemiologų rekomendacijas.
Taip, jie atsižvelgs, be abejonės. Bet dabartiniu metu reikėtų galvoti ir apie tai, kokie tie rodikliai yra. Tai tie rodikliai, pasikartosiu, yra optimistiniai. Bet tas atpalaidavimas nereikš, kad mes gyvensime, jei ir nebebus karantino, kaip gyvenome 2019 metais gegužės mėnesį.
Vis tiek, teoriškai kalbant, ribojimai liks, ekstremali situacija liks, visos rekomendacijos, privalomumai išliks ilgą laiką, nepriklausomai nuo to, karantinas bus ar ne. Mums, piliečiams, tai mažiausiai turėtų rūpėti.
Karantinas yra dėl to, kad būtų lengviau tam tikrus teisinius procesus daryti. Bet mums, piliečiams, reikia žinoti, kad virusas gyvena tarp mūsų, yra pažeidžiamos grupės. Ir tos priemonės, kurias mes jau išmokome naudoti, jos turės būti naudojamos tuo atveju, kad kiekvienas asmuo turės įvertinti savo riziką ir pasielgti vienaip ar kitaip su tomis pačiomis apsaugos priemonėmis, bendravimo trukme, kaip jis elgsis darbe, viešoje vietoje.
Aišku, tų rekomendacijų ir sprendimų Lietuvoje yra prirašyta, matyt, nė viena šalis tiek neturi. Bet mes tokį protingumo kriterijų turime kiekvienas sau turėti, nepamiršdami, kad virusas yra naujas, labai daug ko apie jį nežinome. Todėl galvoti, kad ateina vasara ir mes galėsime atsipalaiduoti visiškai, tikrai to negalės būti.
Kokiais konkrečiais kriterijais nustatoma, kada turėtų būti baigtas karantinas?
Nei Pasaulio sveikatos organizacija, nei kitos tarptautinės organizacijos nėra paskelbusios tam tikrų epidemiologinių kriterijų, kuriuos kiekviena šalis pasiekusi galės iškelti vėliavą ir sakyti „baigta pandemija“. Tokio dalyko nėra.
Kodėl? Todėl, kad mes daug ko nežinome apie virusą. Norint padaryti prognozes, tikslius skaičiavimus, reikia turėti informaciją retrospektyvoje už 3–5 metus. Kai pažįsti gerai, pavyzdžiui, gripo virusą, kas buvo prieš penkerius ar per penkerius metus, gali spręsti, kaip jis elgsis šią vasarą ar rudenį. Koronavirusą pažįstame tik penktą mėnesį, todėl galvoti, kaip jis pasielgs, ir nustatyti tam tikrus kriterijus, žinokite, labai sudėtinga.
Viena iš tokių hipotezių gali būti, kad per 14 dienų, tai yra inkubacinis periodas, neturėtų būti registruojama nė vieno naujo susirgimo atvejo. Toliau paskaičiuotas reprodukcinis koeficientas, kuris leidžia suprasti, kiek užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti kitų žmonių. Jis turėtų būti ne daugiau negu vienas, Lietuvai buvo paskaičiuotas 0,85.
Jeigu tas vienetas mažėja, nėra aukščiau vieneto, jeigu nė vieno atvejo 14 dienų, be abejonės, galimybės užkrėsti kitą asmenį kaip ir nebėra. Bet tokios situacijos dar nė viena šalis nepasiekė. Taip kad tada kiekviena šalis bando lengvinti tam tikrus žingsnelius, gyventi laisviau, bet neužmiršti būti atidžiais, atsakingais, nes virusas tarp mūsų gyvena. O kad pasiektume tokius rodiklius, kad būtų visiškai švari ir be viruso teritorija, dar reikės nemažai gyventi.
Ačiū už pokalbį.
***
Paliktų tik ekstremalią padėtį
Premjeras Saulius Skvernelis antradienį sakė dar nežinantis, ar po gegužės 31-osios karantinas Lietuvoje bus atšauktas. Vyriausybės vadovo teigimu, tai priklausys nuo epidemiologinės situacijos. Jei ši bus tinkama, Lietuvoje liks galioti ekstremali padėtis.
„Mes analizuojame. Dar daug laiko iki birželio 1 d. Žiūrėsime, kokie bus siūlymai dėl epidemiologinės situacijos, kokie bus siūlymai specialistų. Tai nėra politiniai sprendimai. Tiksliau, kaip aš ne kartą minėjau, ekspertų išvadomis grįsti priimti politiniai sprendimai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
S. Skvernelio teigimu, jei karantinas ir nebus atšauktas, svarstoma švelninti jo sąlygas. Premjero tvirtinimu, vasarą gali būti leista organizuoti masinius renginius, o jų organizatoriai netrukus turėtų gauti grafiką, nuo kada ir su kokiu kiekiu žiūrovų koncertai ir spektakliai galėtų vykti.
Karantino režimas būtinas stabdyti viruso plitimą
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nėra linkęs kalbėti apie konkrečias datas, kuomet karantinas galėtų būti nutrauktas. Jo teigimu, karantino režimas būtinas norint užtikrinti, kad virusas šalyje neplistų taip sparčiai, kaip anksčiau.
„Natūralu, kad pavargome visi tiek nuo karantino, tiek nuo priemonių. Tikrai tą suprantame. Jau ne kartą minėjau, kad Vyriausybė stengiasi maksimaliai greitai reaguoti į gerėjančią situaciją, švelninti apribojimus, jų lieka vis mažiau ir mažiau.
O karantinas yra reikalingas kaip tam tikras teisinis režimas, kad mes galėtume valdyti infekcijos plitimą iš trečiųjų šalių, kad galėtume taikyti tam tikrus režimus, kurie yra svarbūs, kad mes vėl neprisivežtume infekcijos į šalį, tam, kad ji vėl neišplistų ir netektų grįžti prie griežtų priemonių, ko turbūt nė vienas nenorėtume, nes pavargome jau ir nuo dabartinės situacijos, nuo dabartinio režimo“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo A. Veryga.
Karantinas Lietuvoje įsigaliojo nuo kovo 16 d. Šiuo metu jis pratęstas iki gegužės 31 d.
