Išvis antradienį Lietuvoje stebimi iš rizikos šalių grįžę ar atvykę 790 žmonių. Specialūs koronaviruso tyrimai antradienį atliekami dešimčiai žmonių.
Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sakė, kad yra siūloma paskelbti ekstremalią situaciją valstybėje.
Jos esmė – gyventojų informavimas, oro uostų kontrolė ir skubus reikiamų apsaugos priemonių apsirūpinimas, galimybė naudotis valstybės rezervu.
„Aptarėme situaciją, institucijų pasirengimą, grėsmes. Surinkta informacija iš visų atsakingų institucijų, taip pat įvertinus koronaviruso plitimą Europoje, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija prevencijos tikslams siūlo Vyriausybei paskelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Taip pat pasiūlėme operacijų centro vadovu tapti sveikatos apsaugos viceministrą Algirdą Šešelgį, kuris koordinuoją daugelio institucijų darbą“, – tuomet aiškino ministrė.
R. Tamašunienė patikino, kad institucijos yra pasiruošusios, o galutinį sprendimą turi priimti Vyriausybė, kuriai ir pateiktas ekstremalių situacijų komisijos pasiūlymas.
Svarbiausia, pasak ministrės, Lietuvos pasirengimas ekstremaliai situacijai, vartų [oro uostų ir jūrų uostų] stebėjimas, gyventojų informavimas ir reikalingų priemonių apsirūpinimas.
Vyriausybė turės nuspręsti, ar bus paskelbta ekstremali situacija šalyje. Kada tai nutiks, nebuvo patikslinta, antradienį ji dar nepaskelbta, nors prezidentūra ragina nedelsti.
„Priimti tam tikri sprendimai, yra siūlymai Vyriausybei toliau priimti sprendimus, ir tikrai norime paraginti, kad su tais sprendimais nebūtų delsiama“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Prabilus apie ekstremalios situacijos skelbimo būtinybę, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis sakė, kad paskelbus ekstremalią padėtį iš valstybės rezervo būtų galima imti tam tikras apsaugos priemones.
„Šiai situacijai mes turime pakankamai priemonių, kurių reikia. Bet jei būtų ekstremali situacija, nereiktų jokių viešųjų pirkimų, galima būtų greitai gauti reikalingų priemonių“, – sakė Sveikatos apsaugos viceministras.
A. Šešelgis aiškino, kad ekstremalių situacijų komisiją neramina koronaviruso išplitimo atvejis Šiaurės Italijoje, tai, kaip greit jis ten išplito ir kaip sunkiai sekasi situaciją valdyti.
Kol Lietuvoje atvejų nėra, privalu iš anksto dar labiau stiprinti priemones ir jei toks atvejis būtų, užtikrinti, kad jis būtų greit identifikuotas ir izoliuotas. Būtent todėl norima skelbti ekstremalią situaciją.
„Algoritmai parengti, parengti specialistai, pasirengusios penkios infekcinės ligoninės visoje Lietuvoje. Darbas vyksta ir dabar.<..>Jei būtų atsakymai [ligos] teigiamai, yra pasiruošta. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) visada žino koks ligonis kur keliauja, iš kokios aplinkos atvažiuoja“, – apie pasirengimą kalbėjo A. Šešelgis.
Tiesa, oro uostose žmonės jau yra ir toliau bus tikrinami, bet keliaujantys automobiliais kontrolės išvengs.
„Šis klausimas yra Šengeno erdvės lygmens ir Lietuva tokio lygmens sprendimų vienašališkai tikrai negali priimti, bet mes kalbėjome, kad jei situacija būtų tokia, kad reiktų sprendimų patikrą vykdyti keliuose ir tų priemonių, kurios dabar yra nepakaktų, tai tikrai būtų svarstoma galimybė kaip tai padaryti [tikrinti pasienyje], kokiomis pajėgomis tai būtų daroma. Būtų galima prašyti žmonių, atvykstančių iš Šengeno zonos automobiliais, pateikti tam tikrą informaciją“, – sakė viceministras.
Oro uostuose jau yra ir termovizoriai, antradienį apie tai skelbė Nacionalinio sveikatos centro specialistai. Žmonės, grįžę iš regionų, kur siaučia koronavirusas (Kinija, Šiaurės Italija) ir pasijutę prastai, raginama skambinti telefonu 112.
Kas yra ekstremali situacija?
Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Ekstremalioji situacija tai yra tam tikra teisinė padėtis, kuri įsigalioja tik po sprendimo ją paskelbti.
Lietuvoje ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius – savivaldybės ir valstybės.
Savivaldybės lygio – ekstremaliosios situacijos, kurių padariniai šalinami savivaldybėje esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėje turimus arba iš kitų savivaldybių gautus materialinius išteklius, o padarinių išplitimo ribos neviršija trijų savivaldybių teritorijų ribų.
Valstybės lygio – ekstremalios situacijos, kurių padariniai šalinami naudojant savivaldybėse arba valstybėje turimus materialinius išteklius, o padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo eiga:
Vadovaujantys pareigūnai iš įvykio vietos pateikia informaciją apie situaciją ir grėsmes iš įvykio vietos.
Vyriausybė ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK), susipažinusi su informaciją, vertina gręsiančios (ar jau susidariusios) ekstremaliosios situacijos sąlygas, pobūdį ir mastą, nedelsdama nusprendžia ar teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Nusprendus teikti – teikia pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą, kuriuo paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje arba ne visoje šalies teritorijoje, o tam tikrose savivaldybėse.
Valstybės lygio ekstremalioji situacija atšaukiama taip pat: VESK pasiūlius, LRV nutarimu.
Pernai Lietuvoje paskelbta trylika ekstremaliųjų situacijų, bet tik viena jų buvo valstybinio lygio, ji skelbta dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.
Per praėjusius penkerius metus valstybės lygio ekstremalių situacijų skelbta tris kartus, visą laiką dėl gamtos stichijos – sausros arba lietaus. Dėl užkrečiamų ligų ar kitų situacijų ekstremalios situacijos skelbta nebuvo. Tiesa, 2014 metais skelbta ekstremali padėtis dėl keliuose rajonuose siaučiančio kiaulių maro.
