M. Baltrukevičiaus nuomone, normalu, kad šiuo metu rinkiminė kampanija yra gana vangi. Analitiko teigimu, tai nulėmė, jog tokie rinkimų favoritai, kaip prezidentas Gitanas Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė yra pareigas einantys politikai, o daugelis kandidatų supranta, kad, vargu, ar pavyks laimėti artėjančius prezidento rinkimus.
„Daugelis kandidatų turbūt puikiai supranta, kad jiems šansų didelių nėra. Ir be Gitano Nausėdos, Ignas Vėgėlė galbūt tikina, bent jau deklaruoja tikėjimą, kad gali rinkimus laimėti“, – sako M. Baltrukevičius.
Politologas pabrėžia, kad taip pat nereikėtų manyti, jog kandidatams skiriama finansinė parama, būtinai reiškia, jog jie yra favoritai laimėti prezidento rinkimus. Jis perspėja, jog skiriamas finansavimas puikiai pasitarnauja, kaip partijų reklama ir taip jos tampa labiau matomos.
„Mes matome, kad ir Aurelijaus Verygos finansavimas gana gerai atrodo, ir Giedrimo Jeglinsko. Partijos, kurios dalyvauja rinkimuose žiūri į tai, kaip į rinkimų maratono dalį. Tai didina partijos matomumą artėjant Europos Parlamento, o dar svarbiau, Seimo rinkimams“, – komentuoja analitikas.
Abejonės išreiškiamos ir dėl 20 tūkstančių parašų barjero
M. Baltrukevičiaus manymu, realu, kad reikalingą kandidatavimui 20 tūkstančių parašų barjerą iš dabartinių 14-iolikos pretendentų įveiks apie 8-10 iš jų.
Politologas sako, kad nereikėtų nustebti, jei iš kandidatų sąrašo pasitrauks ne tik mažiau žinomi asmenys, bet ir politikoje jau kurį laiką esantys pretendentai.
„Praėję prezidento rinkimai, kai šis barjeras pasirodė per aukštas Petrui Auštrevičiui, parodė, kad nėra toks paprastas ir vienareikšmis dalykas surinkti tuos parašus“, – sako M. Baltrukevičius.
Kai kuriems abejojant ar toks parašų barjeras yra geras būdas atrinkti kandidatus į prezidentus, analitikas sako, kad vienaip ar kitaip tokį principą taiko dauguma pasaulio valstybių, o taip pat yra sutaupoma ir nemažai pinigų.
„Lietuvoje pasirašinėja piliečiai. Prancūzijoje pasirašinėja merai, savivaldos atstovai, parlamentarai, kitokia truputėlį sistema. Bet praktiškai, nelabai rasim šalių, kur kas užsinorėjo, tas ir atsirado biuletenyje. Tie barjerai yra natūralus dalykas, o sistema veikia gerai“, – tvirtina jis.
G. Nausėdos skandalai įtakos reitingams gali ir nepadaryti
M. Baltrukevičius sako, kad bene didžiausias pavojus G. Nausėdai iškilo tuomet, kai prezidentas nuslėpė faktą, jog priklausė komunistų partijai. Tačiau kokio nors dramatiško poveikio politologas neįžvelgia ir teigia, kad nepaisant visų su G. Nausėda susijusių skandalų, tai greičiausiai neturės didelės įtakos jo reitingams.
„Rinkimų procesas yra dinamiškas. Iš tikrųjų, kartais gali būti labai netikėtų pokyčių, žvelgiant gal ne tiek į Lietuvos politiką, kiek apskritai į pasaulines tendencijas, kaip vyskta rinkimai, tai tikrai viskas gali per vieną naktį pasikeisti“, – komentuoja analitikas.
Visgi, didelės reikšmės visuomenės apklausų duomenims, kuriuose dabar lyderiauja G. Nausėda, teikti nereikėtų.
„Jeigu mes žiūrėtume panašiu laikotarpiu iki rinkimų, kai perrinkimo siekė Dalia Grybauskaitė, tai Nausėdai trūksta, o net ir tada D.Grybauskaitei reikėjo antrojo turo“, – sako M. Baltrukevičius.
Tiesa, politologas užsimena, kad koreguoti reitingus gali ir paskelbtas Vilijos Blinkevičiūtės apsisprendimas nedalyvauti prezidento rinkimuose bei socialdemokratų partijos sprendimas palaikyti dabartinį šalies prezidentą.
Visą „Žinių Radijo“ laidą galite peržiūrėti čia:
