Ekspertas prakalbo apie Žemaitaitį ir rėžė Nausėdai: „Čia kažkas jau panašaus į Baltarusiją“

Apie tai, kokie pokyčiai laukia politikoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žemaitaitis Nausėdai pateikė kandidatų į ministrus pavardes, o Sinkevičius pripažino: „Per mažai pažįstu“

Koalicinių partijų lyderiai ir Ruginienė atvyko į Prezidentūrą

Ingos Ruginienės patarėjo pasakymas apie rankinės kainą sukėlė dar daugiau triukšmo: tai – nelegalu

Inga Ruginienė šiandien sako, kad pas ją kantrybės taurė visiškai perpildyta. Kaip jūs vertinate tai, kas darosi dabar pas mus koalicijoje ir ką matome su Remigijaus Žemaitaičio ministrais? Tai pasiūlo vienus, tai kitus, ir niekas netinka – kokia ta situacija?

R. Urbonaitė: Klausimas iš tikrųjų, o kas yra siūloma? Mes matėme, kad vienas kandidatas, tiksliau tariant, kandidatė, nepraėjo pirmiausia premjerės filtro. Mes visi pamirštame, kad pirmasis filtras – tai, antrasis netgi, pirmąjį padaro partija, antrąjį padaro premjerė, kuri daro teikimą prezidentui, ir trečiasis yra prezidento filtras.

Tai nepamirškime, kad premjerė suvokia, kad ji turės vadovauti šitai komandai, šiam kabinetui, ir ministrai yra tiesiogiai jai pavaldūs. Tai dėl to mes turime suprasti, kad jos vaidmuo čia yra visiškai nepaskutinis, sakyčiau, netgi vienas svarbiausių.

Jai, panašu, paskutinę minutę buvo pateikti kandidatai. Vienos kandidatūrą ji atmetė, jau pati suprasdama rizikas. Kituos kandidatus, aš taip suprantu, jau ji irgi vos ne paskutinę minutę iš esmės yra gavusi.

Tada paskutinę minutę atitinkamai gavo ir prezidentas, tai natūralu, kad tikrai nebuvo kažkas tokio labai netikėto, kad prezidentas tuos kandidatus atmetė. Tokia nuojauta tikrai tvyrojo pakankamai anksti po pateikimo, ir dabar yra vėl tos paieškos.

Bet šiandien prezidentas pasakė, kad būtent „Nemuno Aušros“ kandidatūras, bent jau šitas dvi, jis gavo paskutinę minutę, tai reiškia, kad tas vilkinimo procesas buvo.

Pasakysiu tiesiai šviesiai, yra ribos, kiek tu gali maivytis. Šio maivymosi mes čia matome ne pirmą, ne antrą ir ne trečią parą. Tas maivymasis, panašu, kad pradėjo labai rimtai nervinti ir premjerę. Ne dėl to, kad savaime tas maivymasis vienos partijos nervina, o dėl to, kad ji supranta, kad strėlės jau lekia į ją ir ji turi už tai prisiimti atsakomybę.

Spaudimas „Nemuno Aušrai“ šiandien yra irgi, mano supratimu, savaime suprantamas. Prezidentas dabar irgi nieko neforsuoja – „Jūs norite pas mane ateiti? Gerai, ateikite pas mane, kalbėsimės, bet aš irgi nieko nepažadu“, nes, matote, taip prezidentas negali pasakyti, kad man duokite tą, o neduokite ano.

Prezidentas iš tikrųjų turi pasakyti aiškias priežastis, kodėl jis neskiria. Jis turi ir gali turėti kompetencijos ir reputacijos kriterijus. Tai yra visiškai normalu, kalbant apie tą atsakingą valstybės valdymą, bet mes irgi suprantame, kad Konstitucinio Teismo nutarime irgi yra pasakyta, kad tokiai Vyriausybės sudėčiai turi pritarti Seimas, ir prezidentas negali siūlyti Seimo daugumos valios neatitinkančios sudėties kabineto.

Bet iš kitos pusės tam pačiam Konstitucinio Teismo nutarime iš karto sakoma, kad kartu negalima ignoruoti, kad prezidentas turi irgi tam tikrą politinę įtaką formuojant tą kabinetą. Tai, matote, yra tokių pilkų dėmių.

Šiuo metu, kai yra tos tokios pilkos dėmės, tai iš esmės ir tose zonose ir vyksta tas didysis stumdymasis, bet kažkuo jis baigsis. Aš tikrai dar neprognozuočiau čia pačių drastiškiausių, dramatiškiausių scenarijų, bet mes matome, kad kartais tas politinis ego yra svarbus.

Dėl partinių kandidatų apribojimo dar prezidentas anksčiau, kiek sakė, kad partinių kandidatų jis nelaimins iš „Nemuno Aušros“. Ką tai rodo ir ar tai irgi nėra kaip prezidento galių išplėtimas?

Konstitucionalistai kalba apie tai, kad prezidentas tokio kriterijaus galbūt ir negali įvedinėti ir beje, Konstituciniame Teisme panašaus pobūdžio byla yra ir dar ji yra neišnagrinėta. Būtų buvę gerai, kad iki šio etapo ji būtų buvusi išnagrinėta – mes turėtume daugiau aiškumo, dabar taip nėra, bet manau, kad čia prezidentas, kai įvardino koaliciją klaida tada po Seimo rinkimų, jis pabandė tokiu būdu amortizuoti situaciją, nes koalicija vis tiek buvo sudaryta ir tada pradėjo kalbėti šitaip ir, natūralu, sukėlė tuos klausimus.

Iš kitos pusės, o kas tie kandidatai partiniai? Pasižiūrėkime frakcijos sąrašą – ten labai spalvotas iš tiesų sąrašas. Tas, kuris siekia dirbtinio bankroto, kad išvengtų atsakomybės už savo skolas, tas, kuris nuo Mokesčių inspekcijos nuslėpė šimtą tūkstančių mokesčių.

Aišku, yra keletas, kurie galbūt neturi tokių reputacinių dėmių, bet tada klausimas: kokia yra jų patirtis? Arba nacionalinėje politikoje, arba toje sferoje, kuri būtų kuruojama tos ministerijos? Nes, matote, ir politinė patirtis yra labai svarbu.

Aš kartais sakau, kad ji netgi svarbiau yra, negu galbūt labai specifinis ir detalus tos krypties išmanymas, bet jeigu tu gerai esi jau įgudęs nacionalinėje politikoje, tai, žinoma, tai yra ministrui didžiulis privalumas.

Matome, kitose parlamentinėse valstybėse ministrais tampa tie patys politikai skirtingose ministerijose, bet dėl to, kad jie turi politinę patirtį – štai čia yra esmė.

Šiuo metu kaip tik turėtų sėdėti prezidentas su koalicijų lyderiais ir premjere kalbėtis apie tą situaciją. Šiandien Remigijus Žemaitaitis pasakė, kad jau turi du žmones, kuriuos vėl bandys siūlyti. Kaip vertinate tą situaciją, ir vienas iš jų yra, kaip tik, partinis, nors anksčiau buvo kalbama, kad partinių nelaimintų?

L. Kontrimas: Kai mes į situaciją žiūrime per asmeniškumus, tai mes pradedame rašyti įstatymus, Konstituciją aplink situaciją. Man tai ne tai kad nepatinka, aš esu neramus dėl to, kad politinė valdžia – ji yra laikina, nueina ir praeina.

Precedentai, kuriuos jie sukuria, vėliau gali pasikartoti ir mes niekada gyvenime neturėjome tokio dalyko, kad šalies vadovas pasakytų, kad partinių kandidatų aš neskirsiu. Jūs tik pamąstykite taip akimirką: visa parlamentinė demokratija yra pagrįsta būtent partijų pergalėmis ir noru užimti postus.

Kai kažkas pradeda dirbtinai stabdyti, tai, žiūrėkite, čia yra ne tik nurodomoji demokratija, bet čia yra kažkas jau panašaus į Baltarusiją – neminiu Rusijos, bet tai yra beveik tas pats. Gal čia ir tirštai aš sakau savo teiginį, bet tiesiog noriu paraginti visus truputį atsibusti.

Aš suprantu, kad nėra labai simpatiška „Nemuno Aušra“, patys jie prisišnekėjo, ir Remigijus Žemaitaitis daug prisišnekėjo, dėl ko daliai rinkėjų jie ir patiko, dėl to ir gavo savo tuos mandatus. Reikia pripažinti, kad tokia yra realybė. Mes turime visuomenę, kurioje yra beveik 50 proc. protesto veikėjų, kurie ateina, ar ne, bet jie sukuria labai didelę žinių įtaką, ir joje jie šiandien burba ir nepatenkinti yra tuo, kaip elgiasi prezidentas, tai pažiūrėkime į ateitį.

Dabar laimi 2028 metais vėl kažkoks sąstatas, ir prezidentas, jau kartą panaudojęs šitą įrankį, jis vėl tą daro, kodėl gi ne? Pavyzdžiui, švytuoklė grįžta ir ateina Tėvynės sąjunga, su kuria jam buvo riesta. Tai jis gali pasakyti: „Žinote, Tėvynės sąjungos kandidatų netvirtinsiu, duokite profesionalus“.

Tokį klausimą teko girdėti: ar prie Ingridos Šimonytės Vyriausybės galėtų Gitanas Nausėda taip pasielgti ir sakyti, kad nepartinių netvirtinsiu, ar dar rodyti savo tokį stuburą?

L. Kontrimas: Ne tik prie Ingridos Šimonytės, bet greičiausiai ir prie a.a Gedimino Kirkilo ir netgi, aš sakyčiau, prie buvusio socialdemokratų vadovo Algirdo Butkevičiaus vargu ar tai būtų, nes ta partija buvo kitokia, ji buvo kažkokia kietesnė. Paluckas, sugriovęs partiją, tiksliau, išdalinęs į kelias dalis, dabar sakome į dvi, bet iš tikrųjų truputį daugiau.

Jis padarė labai gerą darbą oponentams, ir ši partija, pasižiūrėkite, ji yra kaip paliegęs gyvūnas. Ji yra didžiulė partija, bet stuburo nebejaučiame.

Aš nesuprantu, kur Inga Ruginienė yra, kuri pasakytų, kad žiūrėkite, taip, aš būsiu filtras, pro kurį nepraeis to, ko nereikia, arba kas negeba, ir ji gali tą padaryti. Nenuvertinkime, bet ne prezidento reikalas yra kištis į parlamentinę daugumą.

Tai, kad Konstitucijoje yra parašyta, jog prezidentas tvirtina kabinetą, tai jau yra daug, suprantate? Nes nepatvirtinti – jis keletą nepatvirtino, ir jis turi tą galią, bet dabartinėje situacijoje, žiūrėkite, tas nenoras, stiprėjantis dalykas, jis yra negeras.

Man atrodo, kad prezidentūra šioje situacijoje kasasi sau duobę, ir strėlės į ją lekia visiškai su pretekstu, bet kaip galima išjungti tą negatyvą? Labai paprastai – tiesiog imti ir arba pranešimu spaudai, arba artikuliuotu pasisakymu į kameras paaiškinti, kodėl aš nepaskiriu – viskas.

Tada mes pamatytume, kad taip, „Nemuno Aušra“ negeba pateikti normalių kandidatų, o dabar viskas yra suvesta į „man nepatinka“

Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.