Rinkos tyrimų įmonėje „Euromonitor“ dirbantis Vaidotas Zemlys-Balevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įžvalgomis, kad tokių veiklų yra vos kelios. Dažniausiai tai tokios, kuriose jau buvo vykdomas profilaktinis testavimas:
„Dabar visiems aktualu kokias veiklas galima atnaujinti gerėjant epidemiologinei situacijai. Lietuvos statistika teikia testavimo duomenis pagal ekonomines veiklas. Labai paprastai pažiūrėjus veiklą būtų galima atnaujinti, jeigu joje tyrimų procentų dalis yra mažesnė nei 5 proc. Čia grubus kriterijus, bet galima pažiūrėti kiek gi veiklų tenkina šitą kriterijų.
Grafike suskaičiuoti visų veiklų, kurios buvo testuojamos, savaitinė tyrimų dalis ir suskirstyta 5 proc. intervalais. Duomenys paimti visam epidemijos laikotarpiui. Deja, Lietuvoje taikoma testavimo strategija neorientuota į veiklų testavimą, nes iš 326 testuotų veiklų (iš viso jų yra 346) pusei savaitinis testų skaičius yra mažiau nei 13. Čia pavaizduotos tik veiklos kurios per savaitę buvo testuotos daugiau nei 10 kartų“, – rašė V. Zemlys-Balevičius.
Trūksta duomenų analizės pajėgumų
Ekspertas įsitikinęs, kad analizuojant gautus testavimo duomenis galima būtų sužinoti dar daugiau, tačiau trūksta žmonių norinčių ir galinčių tai padaryti.
„Nenuostabu, kad grafike atsispindi jau visur matyta epidemijos dinamika. Deja veiklų, kurias galima atlaisvinti nėra daug. Kurios veiklos tenkino 5 proc. kriterijų praeitą savaitę, galite matyti lentelėje. Nenuostabu ten matyti ligonines, nes tik jose profilaktinis testavimas ir buvo pilnai daromas.
Labai toli siekiančių išvadų iš šių duomenų pjūvio nereikėtų daryti. Tai daugiau iliustracija, kad turint įvairesnių duomenų pjūvių galima daryti įvairesnių įžvalgų“, – dėstė jis
V. Zemlys-Balevičius teigia, kad vis dar vyrauja nuomonė, kad duomenų analitikai sudeda informaciją į lenteles ir tam nereikia daug darbo. Ekspertas savo įraše „Facebook įrodo, kad yra visiškai priešingai:
„Deja, realiai ties epidemijos duomenų rimtesne analize valstybinėse institucijose dabar dirba 2 žmonės. Ir didelę jų darbo dalį suvalgo duomenų tvarkymas, ir įvairių užklausų vykdymas. Nes visi nori naudoti duomenis priimdami sprendimus, bet niekas nenori skirti resursų jų tvarkymui. Nes, na ką čia vieną grafiką padaryt, negi sunku?
Tokios subtilybės, kad 2020 metai keliamieji ir juose pagal ISO standartą buvo 53 savaitės, bet savaičių konvertavimas atgal į datas veikia tik su 52 savaitėm, tai niekam neįdomios. Vakar praleidau kokį pusvalandį vien tik tam konvertavimui, kad stulpeliai gražiai susidėliotų pagal datas.
Tokios techninės smulkmenos suvalgo nemažai laiko, o turint betvarkę esveikatoje ir bandant sugaudyti visus skirtingus pjūvius, duomenų analizei laiko lieka mažokai. Ačiū Lietuvos statistika, kad jie tą nematomą darbą daro. Kiek tenka matyti iš darbo ekspertų tarybose, sprendimų priėmėjai jau mato kur kas daugiau įvairių duomenų. Tikiuosi ilgainiui juos pamatys ir visuomenė“, – rašė ekspertas.
Dabar visiems aktualu kokias veiklas galima atnaujinti gerėjant epidemiologinei situacijai. Lietuvos statistika teikia...
Posted by Vaidotas Zemlys-Balevičius on 2021 m. sausio 13 d., trečiadienis
