„Nuo vidurnakčio atveriamas judėjimas tarp visų savivaldybių. <...> Vyriausybė priėmė sprendimą šio ribojimo nebetęsti ir naudoti priemones, kurios susijusios su testavimu, vakcinavimu, visuomenės sąmoningumu“, – antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Visgi sprendimas atsisakyti judėjimo ribojimų sekė su kita žinia – po geros savaitės visai Lietuvai gresia „juodasis“ sergamumo scenarijus.
„Bendrai situacija nėra gerėjanti, atvejų skaičius stabiliai auga, teigiamų tyrimų procentų skaičius aukštas – beveik 12 proc.
Neramina tai, kad teigiamų atvejų tarp simptominių atvejų yra apie 40 proc. Taigi koronavirusas pradeda dominuoti tarp simptomus jaučiančių žmonių ir tai yra labai rimtas signalas. Taigi reikia visiems testuotis – tai vienas iš kelių plitimui mažinti.
<...> Sudėtingiausia situacija yra Vilniuje, <...> Kaune situacija irgi pradėjo blogėti. Gaila, bet vertinant šias tendencijas 7–10 dienų bėgyje, gali būti, kad turėsime vadinamojoje juodojoje zonoje visą Lietuvą“, – konstatavo A. Dulkys.
Ribojimai specialiai Velykoms
Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad judėjimo ribojimas buvo aktualus konkrečiam laikui – Velykų savaitgaliui, kad būtų sumažintas kontaktų skaičius.
„Mūsų patirtis rodo, kalbu apie Vėlinių savaitgalį, kai tas ribojimas nebuvo įvestas, žmonės judėjo, aplankė ne tik savo artimųjų kapus, bet susitiko ir su kitais giminaičiais, tai mes matėme tokį didelį atvejų šuolį. Dabar buvo stengtasi to dalyko kažkaip išvengti, dėl to ta priemonė ir atsirado“, – aiškino specialistas.
Kitas LSMU profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad nors epidemiologinė situacija, profesoriaus žodžiais, nėra labai patogi, jau buvo laikas atsisakyti judėjimo ribojimų.
„Atitinkamas laikas išbuvo, tokių didelių įvykių, tokių didelių žmonių sambūrių neturėtų būti, manau, kad šitas sprendimas, turint omenyje, jeigu žmonės sąmoningai laikysis visų nurodymų, kurie yra reikalingi, jis šiek tiek žmonių gyvenimą palengvins“, – įsitikinęs A. Laiškonis.
Pildosi ne optimistinis scenarijus
Pastarosiomis savaitėmis užsikrėtimų koronavirusu skaičius išaugo, o, anot M. Stankūno, toks atvejų augimas gali būti dar kurį laiką.
Optimistinis – 500–600 atvejų per dieną ir, kaip tuomet teigė M. Stankūnas, balandžio viduryje turėtume pereiti į mažėjimą.
Vidutinis scenarijus – balandžio viduryje atvejų skaičius per dieną perkopia 1000. Prieš kelias savaites M. Stankūnas šį scenarijų įvardijo kaip realiausią.
Pagal pesimistinį scenarijų balandžio mėnesį numatoma trečioji koronaviruso banga.
„Ji gali būti tikrai didelė, kuri savo dydžiu gali prilygti gruodžio mėnesio situacijai. Preliminariais skaičiavimais, galėtų siekti net po 3000 naujų atvejų per dieną. Šis scenarijus yra tikėtinas, jei britiškoji atmaina taps absoliučiai dominuojanti, pasitvirtins, kad ji gerokai labiau užkrečiama“, – tuomet kalbėjo jis.
Naujų ribojimų nereikia?
Praėjus kelioms savaitėms po nupieštų prognozių, M. Stankūnas teigia, kad atvejų augimas truks dar kurį laiką, tačiau naujų ribojimų įvesti neketinama. Pasak jo, tai buvo aptarta ir praėjusią savaitę ekspertų taryboje.
„Manome, kad ribojimai labai brangiai kainuotų žmonėms visoms prasmėms, tiek psichologine, tiek ekonomine, tiek kitais dalykais ir duotų nedidelį efektą. Mes žinome iš NVSC ir iš kitų šaltinių, kad didžiausias plitimas šeimose, kai žmonės bendrauja artimųjų rate. Čia svarbus dalykas.
Ką ir ministras per spaudos konferenciją pasakė, kad mes labai prašome vengti susitikimų, geriau nesitikti, o jei jau susitinkame, tai tegul tai būna lauke, dėvint kaukes, laikantis socialinės distancijos. Ta informacija, kurią ministras sakė, yra atitinkanti tą dabartinę situaciją, ko reikia“, – naujienų portalui tv3.lt teigė M. Stankūnas.
LSMU profesoriaus teigimu, kaip ir pandemijos pradžioje, taip ir dabartinėje situacija viruso plitimas daugiausiai priklauso ne nuo naujų ribojimų, o nuo žmonių sąmoningumo.
„Tą dalyką nuo pat pradžių minėjome, kalbėjome, sakėme. Visos karantino priemonės tik nuo žmonių sąmonės priklauso, nes žmonės tikrai yra gudrūs, jie gali surasti būdus ir apeiti ar kitaip elgtis. Visą laiką didžiąja dalimi priklauso, todėl niekas nepasikeitė“, – tvirtino M. Stankūnas.
Valdžia žaidžia žaidimą
Apie žmonių sąmoningumo svarbą suvaldant pandemiją kalbėjo ir A. Laiškonis.
„Turėtume kiekvienas iš mūsų suprasti, kad nuo mūsų kiekvieno priklauso, ar tas užsikrėtimų skaičius didės ar mažės.
Reikia vengti visokių renginių kaip ta nelaiminga M.A.M.A., stengtis kuo greičiau vakcinuotis, jeigu tik įmanoma, nes numatoma balandžio mėnesį gauti nemažą kiekį vakcinų. Tai palengva galėsime iš tos situacijos išeiti ir stabilizuotis“, – kalbėjo profesorius.
Visgi, anot A. Laiškonio, bent jau artimiausiu metu stabilizacijos nesimato, nes pradeda dominuoti vadinamoji britiška koronaviruso atmaina, kuri ir plinta sparčiau, ir sukelia sunkesnę ligos fazę.
Tačiau, profesoriaus teigimu, net ir šioje situacijoje, kuri komplikuojasi dėl naujų viruso štamų, svarbiausias išlieka žmonių sąmoningumas. A. Laiškonio nuomone, tokia logika ėmė vadovautis ir valdžia.
„Čia jau valstybė, Vyriausybė žaidžia tokį žaidimą, kad reikia leisti žmonėms patiems stengtis saugoti vieni kitus“, – sakė A. Laiškonis.
Judėjimo ribojimai – be mokslinio pagrindimo
„Karantino priemonės jau seniai yra išsemtos, vėlgi pandeminis nuovargis ir net žmonių pyktis ir nenoras laikytis tų draudimų, tų ribojimų, ypač kai buvo ir iki šiol lieka daug moksliškai nepagrįstų ribojimų“, – naujienų portalo tv3.lt aktualių laidoje „Dienos pjūvis“ kiek anksčiau kalbėjo jis.
Specialistas pažymėjo, kad tokių mokslu nepagrįstų ribojimų buvo ne vienas: „Jų buvo apstu. Tai ir kaukės lauke, žmonių vaikymas nuo kalniukų, draudimas važiuoti prie tos pačios jūros, negalima į gamtą eiti ir panašiai. Dideli prekybos centrai – kažkas sugalvojo pagal plotą riboti, 300 kv. metrų iš kažkur atsirado.“
Jo manymu, viena vertus, viskas dabar daugiau priklausys nuo to, kaip sparčiai žmonės skiepysis. Kita vertus, nuo to, kaip supras ir kaip aktyviai testuosis patys ir kaip patys valdys savo rizikas.
„Ne premjerė, ne ministras, ne policija, ne dar kas nors, ten ribojimo priemonės ir panašiai, o kaip kiekvienas iš mūsų vertinsime ir valdysime savo riziką“, – sakė jis.
S. Čaplinsko teigimu, jeigu ir toliau bus galvojama, kad reikia tik griežtinti priemones, bet matoma, kad žmonės jau pavargo ir ypač neracionalių priemonių nesilaiko, tai jas reikėtų kuo greičiau ne varžyti, o priešingai – laisvinti:
„Ir laisvinti racionaliai, kad žmonės galėtų saugiai ir bendrauti, ir keliauti, ir vykdyti kažkokius tai verslus, teikti kažkokias paslaugas ir panašiai. O dabar žmonės patys juokiasi, kad į Kanarus gali nuvažiuoti, o į Palangą nuvažiuoti negali. Ne tame esmė, kur tu važiuosi, o kaip tu elgsiesi nuvažiavęs į vieną ar į kitą vietą.“
Bilotaitė: reikalavimai bendrauti tik vieno namų ūkio rate tebegalioja
„Nuo rytojaus nebegalioja judėjimo ribojimai tarp savivaldybių.
Tačiau reikalavimai bendrauti tik vieno namų ūkio rate tebegalioja. Tad labai svarbu vengti kontaktų ir saugoti labiausiai pažeidžiamus mūsų visuomenės narius.
Vien šį šventinį savaitgalį užtikrindami judėjimo apribojimų kontrolę dirbo apie 3 tūkstančius policijos pareigūnų, jiems talkino šauliai, karo policija, Viešojo saugumo tarnyba ir kiti partneriai. Dalis šių žmonių neturėjo galimybės susėsti su šeima prie velykinio stalo.
Todėl norėčiau dar kartą jiems visiems padėkoti už darbą ypatingai svarbiu Lietuvai laikotarpiu. Sekmadienį, kartu su Policijos generaliniu komisaru, lankėmės keliuose kontrolės postuose, akivaizdu, kad didžioji dalis žmonių važiavo turėdami tam priežastį ir pasirūpinę reikiamais dokumentais, vis tik buvo apsukta virš 1700 transporto priemonių, nubausti 136 asmenys.
Tikiuosi, kad griežta judėjimo kontrolė šventiniu laikotarpiu padės mums išlaikyti stabilius sergamumo rodiklius ir pamažu judėti link didesnių atlaisvinimų.
Džiaugiuosi galėdama pasidalinti gera žinia, kad jau šią savaitę bus pradėtos skiepyti didelės grupės žmonių, tarp jų ir pareigūnai, dirbantys kontaktinį darbą ir padedantys užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi.
Kaip jau pranešė sveikatos apsaugos ministras, šią savaitę Lietuvą pasieks dar 85 tūkst. vakcinos nuo Covid-19 vienetų. Taigi skiepijimo tempai didės, o tai padės greičiau grįžti į mums įprastą kasdienybę su mažiau apribojimų ir daugiau saugumo nuo koronaviruso“, – feisbuke rašė ministrė.
