Aistras mėgina raminti ir finansų ministrė – didesnius mokesčius krauna kitur, tad bent jau pensijų žada dar neapmokestinti.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Šiemet Lietuvoje senjorai turi išgyventi iš vidutinės vos 600 eurų pensijos. Šalies pensijų sistemą įvertinę Tarptautinio valiutos fondo ekspertai ragina ją reformuoti, tačiau pensijas ne didinti, o atvirkščiai – apmokestinti pajamų mokesčiu. Pritaikius 15 proc. mokestį vidutinė pensija sumažėtų beveik 100 eurų ir siektų 500 eurų.
Nepaisydamas Lietuvos pensininkų pasipiktinimo, Tarptautinis valiutos fondas gąsdina, kad šaliai gresia vis didesni demografiniai iššūkiai. Ir kaip tik šiemet vyksta lūžis – į pensiją išeina daugiau žmonių, nei į darbo rinką ateina naujų darbuotojų. O kuo toliau, tuo padėtis esą tik prastės, didinti pensijas esą bus vis sunkiau.
„Per artimiausius metus sumažės darbo jėgos, kuri turės išlaikyti daugiau pensininkų. Tai turės didžiulį spaudimą pirmai pensijų pakopai ir antrajai reformai, kuri yra kapitalizuotas sistemos aspektas“, – sako Tarptautinio valiutos fondo atstovas Borja Gracia.
Vyriausybė to nedarys
Užsienio ekspertams siūlant apmokestinti pensijas, o surinktus pinigus padalinti gaunantiems pačias mažiausias pensijas, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad Vyriausybė to nedarys.
„Pensijų apmokestinti neketiname. Lietuvoje darbo užmokestis apmokestinamas pajamų gavimo metu. Pensijos yra santaupos, kurios išmokamos periodiniu būdu. Laikome, kad žmogus yra sumokėjęs visus mokesčius, kurie priklauso“, – teigia G. Skaistė.
Ministrei antrina ir ekonomistas Boguslavas Gruževskis, tarptautinio valiutos fondo ekspertų siūlymus vadindamas Lietuvai tiesiog netinkančiais.
„Nėra tikslinga apmokestinti visų pensijų, galima iš bėdos taikyti labai aukštoms pensijoms, bet tai – nepatrauklus pasiūlymas. Pensija jau apmokestinta, ji yra mokesčių elementas, mano uždirbti pinigai, kurių dalį atidėjau“, – teigia B. Gruževskis.
Nesutarimai dėl antrosios pensijų kaupimo pakopos
Kita išeitis, anot užjūrio ekspertų, kad pensijos nemažėtų – pensinį amžių susieti su gyvenimo trukme. Jei lietuviai labiau saugos sveikatą ir ilgiau gyvens – pensijas gaus irgi vėliau. Tačiau ir šis receptas, anot Gruževskio, Lietuvai netinka.
„Kad artimiausiais metais nekalbėtume apie pensinio amžiaus didinimą, jei Vyriausybė neatliks namų darbų. O namų darbų pagrindinė kryptis yra darbo rinkos, užimtumo patrauklumo didinimas pensinio amžiaus žmonėms. Realiai nieko nepadaryta. Rekomendacijos neatitinka tikrovės“, – sako ekonomistas.
Galiausiai, Tarptautinis valiutos fondas gina ir antrąją pensijų pakopą, kuri turėtų padidinti senatvėje pajamas, nors Lietuvoje daugėja balsų, reikalaujančių ją iš viso panaikinti.
„Padės stabilizuoti situaciją. Idealiu atveju dalyvavimas šioje pakopoje turi būti privalomas, anksčiau iš jos išeiti galima būtų tik išimtinėmis aplinkybėmis“, – teigia B. Garcia.
Visgi Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pareiškęs, kad iš antrosios pensijų pakopos pasitraukti galima tik išimtiniais atvejais, kai kaupimas tampa beprasmis.
Seimo opozicijos atstovai, pretenduojantys po rinkimų perimti valdžią, vis garsiau reikalauja visgi leisti žmonėms bet kada nutraukti kaupimą antroje pakopoje ir sukauptus pinigus panaudoti kaip tik nori. Tačiau dabartiniai valdantieji tokių reikalavimų tenkinti nesirengia. Tik rudenį, artėjant Seimo rinkimams, žada karštas diskusijas dėl antrosios pakopos Lietuvoje likimo.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.