Vakarų lyderiai migrantų krizės prie išorinės Europos Sąjungos sienos metu nesibodi kalbėti su V. Putinu ir A. Lukašenka – tais, kuriuos Lietuvos atstovai ir įvardija kaip krizės organizatorius.
Aktyviai su autokratais pastarosiomis savaitėmis bendrauja kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Artima Baltarusijos prezidentui žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad A. Lukašenka ir A. Merkel telefonu aptarė nelegalių migrantų Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija problemą. Žinią apie pokalbį patvirtino ir kanclerės biuras.
„Išsamiau pokalbyje buvo aptarti migracijos problemos sprendimo būdai ir perspektyvos, siekiant užkirsti kelią situacijos eskalavimui pasienyje“, – teigiama žinutėje. Joje priduriama, kad jie detaliai aptarė humanitarinę paramą migrantams.
Pranešime sakoma, kad pokalbis truko apie 50 minučių, o A. Merkel ir A. Lukašenka sutarė palaikyti ryšį sprendžiant situaciją.
Tai buvo pirmasis A. Lukašenkos kontaktas su kuriuo nors Vakarų lyderiu po praėjusių metų prezidento rinkimų, kurių rezultatus daugelis Vakarų demokratijų paskelbė neteisėtais, o patį A. Lukašenką – nelegitimiu Baltarusijos vadovu.
Praėjusią savaitę situaciją prie Lenkijos ir Lietuvos sienų A. Merkel aptarė ir su V. Putinu.
Vokietijos kanclerė paprašė Rusijos lyderio panaudoti savo įtaką ir daryti spaudimą Baltarusijai, kad ši sustabdytų nelegalios migracijos pavertimą ginklu. Skelbta, kad pokalbis tarp A. Merkel ir V. Putino įvyko Vokietijos kanclerės iniciatyva.
Su Putinu bendravo ir Macronas
Su V. Putinu situaciją prie išorinės Europos Sąjungos sienos aptarė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Po valandą ir 45 minutes trukusio pokalbio telefonu tarp E. Macrono ir V. Putino Eliziejaus rūmai pareiškė besitikintys, „kad šis ilgas pokalbis artimiausiomis dienomis duos rezultatų“.
V. Putinas prancūzų kolegai pažadėjo „iškelti šią temą“ pokalbyje su A. Lukašenka, nurodė Eliziejaus rūmai.
Į Minską kreipėsi ir ES diplomatijos šefas
Su Baltarusija kontaktą mezgė ir Europos Sąjungos diplomatijos šefas Josepas Borrellis, kuris sekmadienį bendravo su Minsko režimo užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi ir paragino Baltarusiją išspręsti nelegalios migracijos krizę.
Ankstesni J. Borrellio bandymai bendrauti su kaimynais iš Rytų buvo itin nesėkmingi. Vasario mėnesį Europos Sąjungos diplomatijos šefo vizitas Maskvoje buvo įvardijamas kaip pažeminimas ir fiasko.
Nausėda: turime kalbėtis su Lukašenka
Neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką, teigia prezidentas Gitanas Nausėda, kurį cituoja BNS.
„Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – antradienį interviu BBC sakė šalies vadovas.
Jo teigimu, su Baltarusija taip pat reikėtų kalbėtis ir apie humanitarines problemas, sukeltas šios krizės.
„Taip pat turime kalbėtis apie humanitarines problemas – ir ne tik su Lenkija ar Lietuva, ar kitomis Europos Sąjungos šalimis, bet pirmiausia – su Baltarusija, kadangi ji yra atsakinga už tai, kas vyksta jos teritorijoje“, – tvirtino G. Nausėda.
Landsbergis: Putinas nėra sprendimas, jis – problemos dalis
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Briuselyje kalbėdamas su žurnalistais akcentavo, kad V. Putinas ir A. Lukašenka organizuoja migrantų krizę. Jis teigė, kad jį neramina pastebėjimai, kad Rusijos prezidentas gali padėti išspręsti šią situaciją.
„Nematau, kad V. Putinas galėtų būti krizės sprendimo dalis, jis – problemos dalis. Tai turi būti aiškiai pasakyta“, – tvirtino G. Landsbergis.
Pasakė, kodėl Vokietija gali, o Lietuva negali kalbėtis su Lukašenka
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė siūlė grįžti į praeitį ir prisiminti, kad situacija eskaluojasi jau ne pirmą dieną.
Aštrėti ji pradėjo po praėjusių metų vasarą vykusių prezidento rinkimų, kurių Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės nelaiko teisėtais ir nepripažino A. Lukašenkos kaip teisėtai išrinkto šalies vadovo.
Pasak jos, toks vertinimas ir iš to kilusios sankcijos Minsko režimui rodo Lietuvos požiūrį į šį autokratinį režimą. A. Skaisgirytės nuomone, kitoks situacijos vertinimas bei kontekstas būtent ir lemia, kodėl į bendravimą su V. Putinu ir A. Lukašenka mūsų šalis žiūri kitaip, nei partneriai Berlyne ar Paryžiuje.
„Jeigu Lietuva ir kitos Baltijos šalys nepripažino Lukašenkos legitimiu vadovu ir tą garsiai pasakė, kitos šalys susilaikydavo nuo tokių pasakymų. Todėl jos, reikalui esant, gali kalbėtis su Baltarusijos autokratiniu lyderiu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo A. Skaisgirytė.
Tai, kad kalbasi – nėra blogai
Visgi, anot prezidento patarėjos, tai, kad Vakarų lyderiai kalbasi su V. Putinu ar A. Lukašenka – nėra blogai.
„Jeigu mes visi sutariame, kad blogiausias scenarijus būtų karas, tai kad karo išvengtume, turime bandyti padaryti viską, kad deeskaluotume situaciją“, – įsitikinusi ji.
A. Skaisgirytė tikino, kad nereikia sutapatinti derybų ir kalbėjimosi su autokratais.
„Kai vyksta derybos, abi pusės tikisi kažką gauti. Kai yra kalbamasi ir bandoma derinti pozicijas, tai tos pozicijos gali ir išsiskirti, nesvarbu, kad žmonės kalbasi.
Manau, ir šiuo atveju Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos prezidentas kalbasi, atitinkamai su Baltarusijos ir Rusijos lyderiais, tačiau jų pozicijos nebūtinai sutampa duotu klausimu“, – aiškino A. Skaisgirytė.
Prezidentūros žiniomis, pokalbio su A. Lukašenka metu, A. Merkel Baltarusijos diktatoriui kėlė ir žmogaus teisių, ir nelegalios migracijos klausimus.
„Tas yra labai gerai“, – tikino A. Skaisgirytė.
Lietuva Putinui ir Lukašenkai žinutes gali perduoti per Merkel
Prezidento patarėja sutiko, kad kol kas sankcijos Minsko režimui nepadėjo išspręsti situacijos.
„Todėl turime žiūrėti į kitas priemones, kurios yra mūsų arsenale. Kalbėjimasis – viena iš tokių priemonių. Todėl visiškai jo nesmerkiame, atvirkščiai, manome, kad per Vokietijos ir Prancūzijos lyderius galime taip pat pasiųsti ir savo žinutes tiems autokratiniams lyderiams, su kuriais patys nesišnekame“, – sakė A. Skaisgirytė.
Ji pripažino, kad yra skirtumas, ar su autokratais šnekasi Vokietija, ar tą darytų Lietuva.
„Yra skirtingos svorio kategorijos. Tai gana esminis skirtumas. Jeigu kalbėtume apie rezultatą, tai aišku, kad didesnėje svorio kategorijoje esanti šalis turi galimybes pasiekti didesnį rezultatą“, – tvirtino A. Skaisgirytė.
Krizė rodo Vakarų silpnumą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Andžejus Pukšto teigė, kad dialogu su V. Putinu ir A. Lukašenka Vakarai daug nepasieks.
„Tas bandyta buvo labai daug metų. Geriausias veiksmas iš Vakarų pusės – griežtos sankcijos ir griežta pozicija Lukašenkos atžvilgiu. Jis turėtų padaryti kažkokių ryškių žingsnių atgal arba išvis pasitraukti iš posto, tada būtų galimas pokalbis ir dialogas.
<...> Kol tų žingsnių atgal nėra, ko gero, tai yra nuolaidžiavimas ir diktatoriui, ir tam, kas tą diktatorių palaiko ir jį valdo – Putinui“, – naujienų portalui tv3.lt sakė A. Pukšto.
„Krizė rodo ne ką kitą, o Vakarų silpnumą“, – pridūrė jis.
Pasak VDU docento, A. Lukašenka su V. Putinu leidžia sau taip elgtis dėl to, kad pamatė, kad Vakarai nėra grėsmingi, su naujojo Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija neatėjo ryžtingesnis kursas jų atžvilgiu, mato, kad blaškosi Europos Sąjunga, nėra vidinio susitelkimo.
„Kol kas, man atrodo, laimi ne Vakarai, o Putinas ir Lukašenka“, – įsitikinęs A. Pukšto.
Merkel pasvėrė kaštus ir galimas problemas
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala naujienų portalui tv3.lt teigė, kad tai, kad Vakarai su Rusija ir Baltarusija kalbasi, o Lietuva to nedaro, lemia ir valstybių dydžiai, ir besivystanti situacija.
„Iš Vokietijos kanclerės pusės manoma, kad įtampa pasienio ruože yra tokia, kad galimi eskalacijos kaštai ir problemos, kurios kiltų, jeigu ta eskalacija dar labiau vystytųsi, yra didesni, negu tai, kad skambutis Lukašenkai šiek tiek, bet legitimizuoja jo statusą kaip faktinio Baltarusijos režimo lyderio. Ir ta Europos Sąjungos laikysena, kad jį reikėtų ignoruoti ir su juo nepalaikyti jokio tiesioginio ryšio keičiasi“, – sako L. Kojala.
Merkel Lukašenką traktuoja kaip lygiavertį partnerį?
Kad A. Merkel skambutis legitimizavo A. Lukašenką pritaria ir A. Pukšto.
„Šiuo metu Minske nėra Amerikos ambasadoriaus, nėra Prancūzijos ambasadoriaus, nėra Lenkijos, Lietuvos ar Latvijos ambasadorių, o yra Vokietijos ambasadorius. Tai dar kartą Merkel priminė, kad ji nori dalyvauti šitame žaidime su Lukašenka ir nori Lukašenką traktuoti kaip lygiavertį partnerį tarptautiniuose santykiuose, Europos saugumo architektūroje.
Tai labai liūdnas ėjimas, labai liūdnas žingsnis, kad Europos Sąjunga, tuo pačiu ir Vokietija, negali sukurti kažkokio mechanizmo, kažkokio Europos architektūros statinio be Putino ir Lukašenkos. Tai didelis pralaimėjimas“, – pripažino A. Pukšto.
Gali sukurti negatyvų precedentą
L. Kojala pažymi, kad A. Lukašenka per šį daugiau nei metus trukusį laikotarpį visada norėjo, kad su juo kalbėtų Vakarų lyderiai ir tą, politologo nuomone, Minsko diktatorius sėkmingai išnaudos propagandai.
„Jis norėjo, kad tas šantažas, manipuliavimas žmonių emocijomis ir, netgi, gyvybėmis duotų tokį rezultatą ir tai sudarys prielaidas ateityje manyti, kad jeigu vėl Baltarusija ar Rusija panaudos panašias priemones, pirminė Europos Sąjungos ar atskirų Europos valstybių poziciją gali keistis. Atsitraukiama nuo tam tikrų raudonųjų linijų būtent dėl to, kad imamasi tokių veiksmų. Tai gali sukelti negatyvų precedentą“, – kalbėjo L. Kojala.
Nors rezultatų nėra, dialogo su Putinu Vakarai nenutrauks
Kalbant apie Vakarų lyderių norą migracijos krizę aptarti su V. Putinu, L. Kojala svarstė, kad iš Vakarų požiūrio taško, Rusijos lyderis visada traktuotas kaip dvipusis lyderis – kaip agresorius, agresyvios užsienio politikos vykdytojas, bet tuo pačiu metu su Rusijos prezidentu norima palaikyti dialogą. Ypač tokį norą rodo Berlynas ir Paryžius.
„Nepaisant to, kad tas pats Paryžius yra akcentavęs pastaraisiais metais, kad tas dialogas savaime jokių apčiuopiamų konkrečių rezultatų neatnešė arba beveik neatnešė“, – teigė RESC direktorius.
Visgi, anot pašnekovo, neverta manyti, kad artimiausiu metu iš minėtų sostinių ar Vašingtono būtų noras visiškai nutraukti bet kokius pokalbius su V. Putinu.
„Taip tikrai nebus. Klausimas, kokie galėtų būti to faktiniai rezultatai. Kol kas jokių įtikinamų, apčiuopiamų santykių tarp Rusijos ir Vakarų gerėjimo pavyzdžių mes neturime. Netgi priešingai, matome tolesnę eskalaciją Ukrainoje, tolesnius agresyvius žvalgybiniame, kibernetiniame ir kituose lygmenyse“, – samprotavo L. Kojala.
