Tuo metu komunikacijos ekspertas sako, kad ilgalaikis Apeliacinio teismo sprendimo poveikis „MG Grupei“ bei visuomenės reakcija paaiškės vėliau.
Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius BNS nekomentavo teismo sprendimo, tačiau sakė, jog panašiais atvejais būtina vertinti ir valdybų veiklą – ar jos tinkamai atliko savo pareigą.
„Jeigu labai bendrai kalbant, tai paprastai, jeigu įmonei kažkas nutinka, tai pirmiausiai yra vadovas, bet jeigu virš vadovo yra valdyba, tai valdybos pareiga yra prižiūrėti vadovo ir visos įmonės veiklą. Bet tuomet kyla klausimas, ar valdyba atliko savo pareigą“, – trečiadienį BNS sakė R. Ambrazevičius.
Pasak jo, šiuo metu kyla abejonių, ar privataus sektoriaus įmonių valdybos supranta savo atsakomybes.
„Ką aš pastebiu – kad valdybos daugiau apie privatų sektorių kalbant arba nesupranta, ką jos turi daryti, arba jos kažką žino, bet nelabai ruošiasi ką nors daryti. Ir čia yra bėda. Pabandykime pagalvoti, kas atsitiktų, jeigu savo pareigų neatliktų įmonės finansų direktorius (...), Manau, kad jis ilgai nedirbtų, visi tai supranta. O kai valdyba kažkuo nepasidomi per metus, kas bus? Nieko. Va ir viskas. Teoriškai valdyboje kažko nepadaryti nieko nereiškia. Pražiūrėjo, nepatikrino, neįsitikino, kad viskas tvarkoje, tai kažkas ir atsitinka“, – aiškino R. Ambrazevičius.
Jo teigimu, Lietuvoje dar tik pradeda formuotis praktika, kai valdyboms taikoma atsakomybė.
„Po truputį teismai jau pradeda ieškoti atsakomybės, priskirti ją valdyboms, ta kryptis teisminėje praktikoje po truputį į gerą pusę sukasi, bet tie dalykai užtrunka, ne per metus–du įvyksta. Mūsų ekonomika jauna, verslai jauni, o mūsų valdysenos praktikos, valdybų darbo praktikos – dar jaunesnės“, – kalbėjo R. Ambrazevičius.
Jo teigimu, Akcinių bendrovių įstatymas taip pat tiksliai neapibrėžia įmonių valdymo organų atsakomybių: „Jeigu mes pasižiūrėsime, kas parašyta Akcinių bendrovių įstatyme, tai ten valdyba ar stebėtojų taryba nelabai turi ką daryti“.
Pasak valdysenos eksperto, kitose šalyse valdybų atsakomybė jau yra įteisinta įstatymais, yra susiformavusi praktika.
„Kitose šalyse yra ne tik įstatymas, bet ir daug metų įsigaliojusi praktika, visi supranta, ką turi daryti valdyba, tai natūralus klausimas kyla – ar tai padarė, ką privalėjo padaryti – kalbu apie priežiūrą“, – sakė ekspertas.
Jo teigimu, atsakomybės reikalavimas iš valdybų visame pasaulyje stiprėja: „Atsakomybės pasaulyje valdybų griežtumas ar reikalavimai atsakyti akcininkams ar dar kažkam, tai tas atsakomybės reikalavimas stipriai auga, (...) o Baltijos šalyse, Lietuvoje, po truputį vystosi“.
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas sako, kad ilgalaikis Apeliacinio teismo sprendimo bei iš jo kylančios visuomenės reakcijos poveikis „MG Grupei“ paaiškės ateityje.
„Turbūt pamatysime ir politikų pasisakymų, galbūt dar pamatysime verslo organizacijų reakcijas, galbūt pamatysime ir visuomenės tam tikras reakcijas“, – BNS trečiadienį teigė A. Katauskas.
„Kol kas turime tik pradinę žinutę, kuri visą laiką sukelia tam tikrą aštrią visuomenės reakciją. Prisiminkime „Grigeo“ atvejį, raginimus nepirkti jų gaminamo tualetinio popieriaus. Kiek tai iš tikrųjų buvo veiksminga (...) ir koks iš tikrųjų buvo poveikis, dabar sunku įvertinti, bet ta produkcija parduotuvėse vis dar yra“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
Anot jo, „MG Grupė“ jau pakankamai ilgai minima tiek politinės korupcijos, tiek kituose neigiamuose politiniuose kontekstuose.
„Manau, kad koncernas greitu laiku tikrai pateiks savo vertinimą (apie teismo sprendimą – BNS) ir, ko gero, mes dar matysime tam tikras teisines batalijas“, – sakė A. Katauskas.
Apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė, kad „MG Grupė“ kalta dėl papirkimo ir prekybos poveikio bei skyrė jai daugiau nei 1,1 mln. eurų baudą.
Anot nutarties, įmonei iš viso priskiriamas vienas apysunkis ir šeši sunkūs nusikaltimai, kurie padaryti tyčia, iš savanaudiškų paskatų – siekiant sau palankių sprendimų įstatymų leidyboje. Kaip skelbia teismas, to buvo siekiama ne tik teisėtais būdais, bet ir pasinaudojant valdybos nario Raimondo Kurlianskio turima įtaka žiniasklaidoje, pažintimis, taip pat grupės, kaip stambaus Lietuvoje veikiančio verslo, finansiniais pajėgumais.
Be to, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai teismas skyrė atitinkamai beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudas.
Laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, „darbietis“ parlamentaras Vytautas Gapšys, eksliberalams Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui skirtos baudos.
Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
