Dar prieš pusmetį tarp lyderiaujančių partijų reitingų lentelėje sukosi opozicinė LVŽS. Dabar ši partija nukritusi į ketvirtąją vietą, o jos elektoratas susitraukė per pusę – iki 5,5 proc.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Virgis Valentinavičius vertindamas šį kritimą sako, kad tai signalizuoja tamsią šios politinės jėgos ateitį. Tikėtina, per artimiausius rinkimus į Seimą valstiečių partija, kaip sąrašas, nebepaklius. Eksperto manymu, tikėtinas tik atskirų kandidatų išrinkimas apygardose.
„To priežastis – labai radikalios pozicijos, kurias užima [partijos lyderis] Ramūnas Karbauskis. Jis galbūt nustojo prekiauti rusiškomis trąšomis, bet ne rusiškomis vertybėmis. Dabar jis, pasisakydamas apie Civilinės sąjungos įstatymą kartoja tai, ką apie žmogaus teises sako Vladimiras Putinas.
R. Karbauskis visiškai nejaučia, kad situacija yra gerokai pasikeitusi, o visuomenės požiūris į partnerystę, į žmogaus teises, darosi tolerantiškesnis. Paradoksalu, bet karas Ukrainoje parodė, kur link veda nežmoniškas putiniškas požiūris į žmogaus teises. Karbauskis turi vis mažiau ir mažiau draugų, jo laikysena tampa radikalesnė. Šantažas, kad jo partija nepasirašys susitarimo dėl užsienio politikos ir gynybos tik parodė, kad Karbauskiui ir valstiečiams bendri reikalai nerūpi. Jo ateitis yra paraštėse“, – nurodo ekspertas.
Primename, kad LVŽS Taryba įvertino valdančiųjų iniciatyvą ir drauge su visomis Lietuvos Respublikos Seimo darbe dalyvaujančiomis partijomis parengtą susitarimą „Dėl Lietuvos nacionalinio saugumo artimiausio laikotarpio sustiprinimo“. Išplatintame pranešime teigiama, kad R. Karbauskis buvo įgaliotas pasirašyti susitarimą partijos vardu su sąlyga, jei iš Seimo darbotvarkės bus išimti „visuomenę skaldantys projektai“.
Daugiau apie tai skaitykite: čia.
Ragina dar neskubėti laidoti valstiečių partijos
Vis tik VDU profesorius Lauras Bielinis mano kitaip. Jo įsitikinimu, LVŽS partiją „laidoti dar anksti“.
„Tai yra didelė, po visą Lietuvą išsiplėtusi politinė struktūra, kuri turi tam tikrą palaikymo inerciją. Manau, kad partija išsilaikys iki sekančių rinkimų ir juose dalyvaus su dideliu procentu [palaikytojų].
Mes turime suvokti, kad tai nėra ta politinė jėga, kuri sėdės sudėjusi rankas ir lauks pergalės. Ji iš tikrųjų veiks. Mes matome jų pozicijas Partnerystės įstatymo atžvilgiu – ji yra aiški, o tai vienaip ar kitaip telkia tam tikrą sluoksnį žmonių aplink juos. Manau, kad jie šitą savo aktyvumą ar galimybes išnaudos“, – pabrėžia L. Bielinis.
Valstiečių reitingų kritimą, pasak profesorius, lėmė strateginės porinkiminės klaidos, kuomet nebuvo aiškiai apibrėžti tikslai, suderinti santykiai su galimais partneriais Seime ir politiniame lauke, ir visa tai iššaukė abejones šia politine jėga.
„Partijoje ir pats Skvernelis, kaip vaizdinys buvo labai stiprus šios partijos palaikymo veiksnys. Jo išėjimas sumažino partijos pozityvųjį įvaizdį. Taip pat, šiandien mes nematome, kas galėtų atstovauti valstiečius Seime, mes negalime įvardyti šios politinės partijos atstovaujančio veido. Dėl šios priežasties ši partija netenka labai daug palaikytojų. Seimas yra pati ryškiausia tribūna, todėl Seime visuomet yra naudinga turėti tokį veidą“, – pabrėžia jis.
Laisvės partija „turi šansų atsitiesti“
Rinkimų metu Seime vietą užsitikrinusi ir koaliciją su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžiu sudariusi Laisvės partija – prasčiausiai visuomenės vertinama politinė jėga. Jei šią dieną vyktų rinkimai, remiantis visuomenės apklausomis, partiją palaikytų vps 2,6 proc. gyventojų.
Visgi, skirtingai nei LVŽS, V. Valentinavičius Laisvės partijos galimybes artimiausiuose Seimo rinkimuose vertina pozityviai, nes ši nuosekliai laikosi savo deklaruojamų vertybių.
„Laisvės partija taip pat piešiama kaip radikali. Noriu atkreipti dėmesį, kad Laisvės partijos siūlomos pataisos dėl Civilinės sąjungos skinasi kelia Seime ir yra politiškai sėkmingos. Nemanau, kad Laisvės partijai reikia bijoti dėl reitingų. Laisvės partijos rinkėjas yra labai jaunas ir jam svarbiausia, kad partija būtų ištikima savo vertybėms ir programai.
Skirtingai nei valstiečiai, Laisvės partija gali kilti reitinguose. Manau, jeigu bus pasiektos pergalės Seime dėl visko, kas susiję su žmogaus teisėmis, ši partija turi šansų atsitiesti“, – neabejoja profesorius.
Nuo pat rinkiminės kampanijos pradžios Laisvės partija buvo įvardija kaip „dviejų klausimų partija“. L. Bielinio teigimu, nors ir politinio kelio pradžioje ši partija demonstravo ryškų politinį aktyvumą, Seime nesugebėjo pasiūlyti daugiau klausimų nei partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas.
„Jų veikla viešumoje susitelkia tik su šiais dviem klausimais. O kadangi klausimai yra pakankamai ginčytini, diskutuotini, tradiciškai priimami labai prieštaringai, visuomenė ima suvokti prieštaringai ir pačią partiją. Palaikymo momentai, kurie buvo iki rinkimų, yra prarandami, nes tas prieštaringumas lieka, o partija nesugeba peržengti per šiuos du diskusinius klausimus“, – akcentuoja jis.
Populiariausių partijų kova
Apklausos rodo, kad didžiausią elektoratą turi Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) balsuotų 15,7 proc. apklaustų gyventojų, valdančioji TS-LKD partija gautų 12,1 proc. balsų, opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 11,6 proc. balsų.
Palyginus su ankstesne kovą atlikta „Vilmorus“ apklausa, pirmojo trejetuko išsidėstymas prieš du mėnesius buvo kitoks, tačiau partijų reitingai keitėsi paklaidos ribose. Kovo apklausos duomenimis, LSDP savo balsą žadėjo 14,3 proc. apklaustų gyventojų, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – 12,3 proc., konservatoriams – 11,8 procento.
Vertindamas šiuos rodiklius L. Bielinis pabrėžia, kad socialdemokratai yra ta partija, į kurią suteikiamos viltys, kad per ją bus atstatyta kairioji politinė jėga: „Nes LVŽS iškilimas savotiškai suardė kairiąją pusę, o patys valstiečiai ne visada save lygina su kairiaisiais. Dėl tos priežasties daugelis rinkėjų nematė arba pasimetė. Štai dabar socialdemokratai savotiškai tampa jiems ta ikona kairiųjų, kuri, ko gero, yra patrauklesnė“.
Pasak V. Valentinavičiaus, augantys socialdemokratų reitingai yra grėsmė „Vardan Lietuvos“ partijai, ji turi potencialą prisivilioti naujai susikūrusios partijos palaikytojų ratą.
„Atrodo, kad Saulius Skvernelis išeikvojo naujos partijos efektą, ir rinkėjai, kurie prie dešiniųjų Vyriausybės labiau linksta į kairę, jie tarp kairiųjų palankiau vertina socialdemokratų partiją. Tai yra paaiškinti sunku. Nors 300 metų senumo Vilijos Blinkevičiūtės, kaip Lietuva besirūpinančios mamos įvaizdis nieko nepaaiškina, rinkėjai ieško įtikinamos alternatyvos. Man kyla įtarimas, kad Skvernelio šokinėjimai ir nenuoseklumas, kuris pastaruoju metu labai matėsi, jau pradeda publikai nusibosti“, – sako V. Valentinavčius.
„Viskam yra riba ir laikas baigiasi. Dabar ši partija turi demonstruoti kažkokį veiksmą, o šiai dienai jie yra savotiškai sustoję. Veiklos sustojimas iššaukė ir partijos palaikymo sustojimą. Jeigu jie nieko nedarys arba ir išliks inertiški, natūralu, kad po truputį jų palaikymas mažės. Todėl esu tikras, kad jie tai puikiai supranta ir pradės demonstruoti save konkrečioje veiklose“, – V. Valentinavičiui antrino L. Bielinis.
Jis taip pat pažymi, kad iki šiol nėra aiškios, kokios šios politinės jėgos vertybės. Partijos atstovai, anot jo, akcentuoja ne vertybinius orientyrus, o konkrečius politinius tikslus, interesus.
„Tai yra normalus populistiškai orientuotos politinės partijos veiksmas. Todėl vertybinė sistema gali artimiausiu metu išlikti nematoma“, – priduria jis.
Konservatorių reitingą lėmė aiški pozicija dėl karo?
Taip pat nežymiai, bet augo ir valdančiųjų TS-LKD reitingai. Pagrindinis veiksnys, lėmęs augantį palaikymą, pasak V. Valentinavičiaus, „milžiniškas ir pagrįstas susirūpinimas tragedija, kuri vyksta Ukrainoje, pasipiktinimas cinišku ir žiauriu Rusijos puolimu“.
„Ir šioje situacijoje, pavojaus akimirką žmonės linkę labiau pritarti Vyriausybės veiksmams, kurie Ukrainos klausimais buvo pakankamai nuoseklūs, ryžtingi. <…> Vien tas faktas, kad Arvydas Anušauskas šiuo yra populiariausias Vyriausybės ministras, pasako labai daug. Karas Ukrainoje daro lemiamą įtaką konservatorių reitingams“, – akcentuoja profesorius.
L. Bielinis pabrėžia, kad dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą buvo stebima savotiška TS-LKD reitingų kritimo pradžia.
„Tuomet mažėjo jų populiarumas. Bet partijos aktyvumas karo metu ir labai aiškiai išreikšta pozicija dėl Ukrainos išsaugojo konservatorių populiarumą. Kodėl nekyla daugiau? Konservatoriai visuomet turėjo ribotą rinkėjų ir palaikytojų skaičių, ir tą skaičių jie dažnai dalinasi su liberalais, su politine jėga, susieta su dešine. Šiandien jie aktyviai veikdami išsaugojo savo populiarumą ir tai yra jų išlikimo sąlyga“, – pabrėžia jis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi apklausa atlikta gegužės 12–18 dienomis, apklaustas 1001 žmogus, tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.
