Iš 615 tūkstančių gyventojų, kurie patys privalo mokėti PSD įmokas, metų pradžioje 252 tūkst. buvo skolingi daugiau nei 3 eurus. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį mokėjimų nurodymai teikti 5 kartus ir pateikta apie 360 tūkst. už 100 milijonų eurų. Tačiau kaip turėtų reaguoti tie, kurie ir taip negaudami pajamų sulaukia „Sodros“ raginimų padengti skolą. Nors teisė į nemokamą gydymą įtvirtinta Konstitucijoje, taip be pajamų kuriam laikui likę ar sunkiai galą su galu suduriantys žmonės paliekami be teisės pretenduoti į gydymo paslaugas.
Prievolė mokėti PSD įmokas Lietuvoje galiojanti vos 10 metų, tačiau dabartinė sistema spėjo „užgyventi“ ne vieną ydą. Anot ekonomisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos, situacija dviprasmiška: teoriškai mokėti PSD įmokas nėra tikslinga, tačiau nusprendus to nedaryti galima stipriai nuskurdinti sveikatos sistemą.
„Iki šiol, 1997–2009 m. laikotarpiu jokių PSD įmokų nebuvo, tuomet 30 proc. gyventojų pajamų mokesčio eidavo vadinamam sveikatos draudimui. Dar anksčiau sveikatos apsauga buvo finansuojama ne per sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasas, o iš savivaldybių biudžetų. Taip dabar yra kai kuriose šalyse – Skandinavijoje, Ispanijoje. Tai, ką mes dabar turime, – daugiau vokiška tradicija. Nė vienas modelis savaime nėra geresnis ar blogesnis, tačiau akivaizdu, kad mūsų sistema tikrai ne visi yra patenkinti“, – kalbėjo pašnekovas.
Ypač pasipiktinimą kursto tokios situacijos, kai asmuo gauna gydymo paslaugas, nors nedirba ir PSD įmokų nemoka. R. Lazutka patvirtino, kad yra girdėjęs apie tokius atvejus, kai sveikatos draudimu nedraustas asmuo užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje vien tam, kad gautų gydymą.
„Kita situacija – kai koks benamis pakliūva į medikų rankas. Šie, vadovaudamiesi Hipokrato priesaika, turi jam padėti, ir, jei turi žmogus dokumentus, pagelbėja jam, sutaria, kad užregistruos Užimtumo tarnyboje ir teisėtai suteikia jam pagalbą. Tokie atvejai kursto draudiminę sistemą palaikančiųjų pasipiktinimą, kodėl, jei kažkas nemokėjo, visi kiti turi sumokėti už jo gydymą? Tačiau kartu tai yra argumentas, kad nelabai yra prasminga rinktis tą specialią sveikatos draudimo įmoką, nes vis tiek tenka gydyti visus, kurie yra teisėtai Lietuvos teritorijoje, tiek pabėgėlių ar tokį statusą įgijusių žmonių“, – pastebėjo ekonomistas.
Be pajamų, bet susimokėk
Pasak R. Lazutkos, socialinį neteisingumą kalbant apie bet kokiu atveju iš žmogaus reikalaujamas sveikatos draudimo įmokas patvirtina vadinamasis namų šeimininkės pavyzdys.
„Tokia moteris, įprastu įsivaizdavimu, nedirba ir būna namuose. Be abejo, tokiu atveju kyla klausimas, iš ko ji gyvena? Jei jos vyras gerai uždirba, tuomet tai tampa argumentu, kad susimokėtų ir PSD. Bet yra visai priešingų atvejų, kai žmogus neturi, iš ko susimokėti. Pavyzdžiui, vieniša mama su pora vaikų. Tuomet sako, kad tada ji turi registruotis Užimtumo tarnyboje, bet gali būti, kad nesugebėjo susitvarkyti dokumentų, nemato prasmės ten eiti, nes gyvena vienkiemyje, iš kurio autobuso į miestą, kur yra darbo, nėra. Ji vos suduria galą su galu, gal verčiasi iš pašalpų, kaimyno ūkininko aukos, bet vis tiek turi mokėti. Negalime stumti žmonių į tokią padėtį.
Dar vienas – ekonominis argumentas, kad nėra labai prasmingos tokios įmokos: tai, kad socialinis draudimas, kaip pensijos, turi perskirstymo funkciją. Nėra taip, kad kurie dvigubai daugiau mokėjo, dvigubai daugiau ir gauna. Tačiau kalbant apie sveikatos draudimą nėra jokio ryšio tarp to, kiek asmuo įmokėjo ir kiek gauna medicininių paslaugų, nes medicinines paslaugas turime suteikti pagal poreikį. Taigi tuo pagrindu ir yra argumentuojama, kad sveikatos draudimo nereikėtų, o jis turėtų būti padengiamas iš bendrų mokesčių, kaip ir policijos pagalba ir pan. Juo labiau netgi tie, kurie nemoka PSD, perka prekes ir per tai sumoka PVM, ir iš šių lėšų galima būtų skirti sveikatos apsaugai ir iš to gydyti žmones“, – kalbėjo ekonomistas.
Kas saugo draudiminę sistemą
R. Lazutkos teigimu, dirbantieji sveikatos sistemoje saugo dabar veikiančią sistemą kaip jos pranašumą pabrėždami tai, kad taip pinigai apsaugomi nuo konkurencijos.
„Tai, ką „Sodra“ surenka nuo dirbančių žmonių ir savarankiškai mokančių PSD, automatiškai pervedama ligonių kasoms, taigi yra gaunamas garantuotas pajamų srautas. O kiti pinigai, ateinantys iš biudžeto už pensininkus ir vaikus, nėra tokie garantuoti, nes yra svarstoma, kiek ligonių kasoms skirti pinigų iš valstybės biudžeto. Ir kadangi į tai pretenduoja ir mokytojai, policininkai, krašto apsaugos pareigūnai, atsiranda konkurencija. Taigi „Sodra“ argumentuoja, kad yra ir silpnesni žmonės, kurie nedirba, kad jiems reikia atskirti lėšas.
Taigi sveikatos sistemos žmones, jų advokatus galima šiuo atveju suprasti. Bet valstybės, visuomenės požiūriu tai nėra gerai. Nepaisant kitų sričių, kurios reikalauja lėšų iš biudžeto, sveikatos apsaugai turime skirti atitinkamas lėšas ir jas didinti. Tačiau stokojama politinių lyderių, kurie pasakytų, kad šios srities neskriausime ir nėra būtinybės aplinkinių būdų užsitikrinti paramą per „Sodrą“, – dėstė jis.
Taip, ekonomisto teigimu, sukuriama kontraversiška situacija: „Teoriškai PSD įmokų nereikėtų (be abejo, piktnaudžiavimą reikėtų riboti visais būdais – visų pirma sutvarkyti deklaravimo sistemą, kad nebūtų klastojimų ir tik gyvenamąją vietą deklaravę piliečiai būtų draudžiami). Tačiau kai pažvelgi į lietuvišką socialinę tikrovę, nesiverčia liežuvis agituoti, kad panaikintume PSD, nes gali būti, kad sveikatos apsaugos lėšos augs pernelyg lėtai ir matysime ją degraduojant, jei daugiau lėšų bus skiriama keliams ar policijai."
Teisininkai: mokestis padeda išlaikyti pusiausvyrą
Advokatas Andrius Pranckevičius patvirtino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, o įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.
„Remiantis šia nuostata galima daryti išvadą, jog teisė į nemokamą gydymą yra numatyta Konstitucijoje, todėl tai yra konstitucinė žmogaus teisė, tačiau šios teisės įgyvendinimo tvarką numato atskiras įstatymas.
Aukščiau minėtą tvarką įtvirtina keletas įstatymų – vienas jų LR Sveikatos sistemos įstatymas, numatantis, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra yra laikomos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų“, – aiškino pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad tiek Lietuvoje, tiek daugelyje Europos Sąjungos šalių galioja privalomasis sveikatos draudimas (PSD).
„Įmokas privalo mokėti (arba už juos turi būti mokama) visi asmenys, kurie nėra drausti valstybės biudžeto lėšomis (nepilnamečiai, pensinio amžiaus asmenys, moterys esančios nėštumo ir gimdymo atostogose ir pan.), taip įgyvendinant lygybės principą šalyje.
Būtina pažymėti, jog valstybė, vykdydama konstitucinę pareigą teikti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, kartu turi vykdyti ir kitas pareigas, tam taip pat skiriant atitinkamą valstybės biudžeto dalį. Kadangi valstybės finansinės galimybės yra ribotos, todėl tarp Konstitucijoje nurodytų asmens teisių bei valstybės interesų turi būti pusiausvyra“, – kalbėjo A. Pranckevičius.
Jis pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, sąvoka „nemokama sveikatos priežiūra“ jokiu būdu negali būti suabsoliutinama.
„Priešingai, suvokimas turėtų būti grindžiamas kompromisu tiek tarp valstybės interesų, tiek tarp asmenų konstitucinių teisių. Būtent todėl, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tiek tarp asmenų konstitucinių teisių, tiek tarp valstybės interesų, buvo numatytos PSD įmokos, kurios užtikrina konstitucinių teisių įgyvendinimą t. y. nemokamą asmenų sveikatos priežiūrą, kaip įmanoma didesniam asmenų ratui.
Be kita ko, būtina pažymėti, kad vykdydama konstitucinę funkciją rūpintis žmonių sveikata valstybė turi užtikrinti ne tik teikiamos nemokamos medicinos pagalbos, bet ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą ir garantuoti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių neapima teikiama nemokama medicinos pagalba, būtų visiems, įskaitant socialiai jautriausias asmenų grupes, pagal poreikius vienodai prieinamos nemokamai“, – atkreipė dėmesį jis.
