Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Marius Dubnikovas ir žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktorius Vitoldas Milius.
Mokestis gali paskatinti apskritai atsisakyti automobilio
M. Dubnikovas sako, kad Lietuvoje norimas įvesti taršos mokestis nėra joks išradimas, pavyzdžiui, Latvijoje ar Vokietijoje taip pat taikomi metiniai automobilių taršos mokesčiai.
„Ir jie, tiesą pasakius, yra skaudoki, ypač Vokietijoje, kur už taršą reikia mokėti labai ir labai daug“, – sakė ekonomistas.
Jo nuomone, siūlomas naujas metinis taršos mokestis yra geresnis, nei dabar galiojantis registracijos mokestis.
„Prieš tai buvęs užrakino vartotoją su senu automobiliu ir skatino jo neparduoti, nes pardavus reikėtų apmokėti“, – kalbėjo pašnekovas.
Ekonomistas pripažįsta, kad jei būtų įvestas Vyriausybės siūlomas metinis taršos mokestis, jis būtų skaudus mažas pajamas gaunantiems gyventojams, senus, taršius automobilius turintiems žmonėms.
„Jis galbūt bus skaudus net tiems žmonėms, kurie mažai važinėja. Tas taiklumas bus prarastas, nes mokestis bus už patį automobilį, nepaisant to, ar jis naudojamas, ar nenaudojamas.
Bet kokiu atveju, šis mokestis skatins galvoti, ar verta man turėti tokį automobilį, ar aš jį galiu išlaikyti. Pasikeitimai tikrai bus neišvengiami, nes 130 ar 150 eurų per metus kai kuriems žmonėms bus prievarta priimti sprendimą, kad atsisakytų apskritai automobilio“, – samprotavo M. Dubnikovas.
Jo nuomone, šis mokestis spręs ne tik automobilių išmetamos taršos problemą, bet ir kiemuose paliktų nenaudojamų automobilių klausimą.
„Kurie teršia ne tik važiuodami, bet visokie tepalai ir, pagaliau, vizualinė tarša“, – sakė ekonomistas.
Kad žmogus keistų pasirinkimą – reikia didesnio mokesčio
„Tai visiškai ne naujiena, daugelyje šalių taip ir yra. Tai dažniausiai yra metiniai mokesčiai. Dabartinis registracijos mokestis nieko nedarė, kad žmonės rinktųsi švaresnį, naujesnį automobilį. Jis buvo, mano akimis žiūrint, pinigų surinkimo mokestis.
Jei norėjai surinkti pinigus, pasakai visiems, ateikit, susimokėkite ir būtų paprasčiau. Nebūtų reikėję padaryti tiek daug jovalo toje pačioje „Regitroje“, nes ten sugriuvo ta sistema vien dėl to įvedimo“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo V. Milius.
Skaičiuojama, kad iki 2025 m. vidutiniškai reikės mokėti 138 eurus už taršų automobilį. „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktoriaus nuomone, tokio dydžio mokestis didžiajai daliai lietuvių nebus paskata rinktis mažau taršų automobilį ar apskritai atsisakyti šios transporto priemonės.
„130 eurų nelems žmogaus pasirinkimo. Bet pati sistema, kai žmogus žinos, kad reikia mokėti ne vieną kartą, o toliau ir kitais metais ir žinant kitų šalių mokesčių dydžius, ir įsivaizduojant, kad Lietuva toliau keliaus tuo keliu, kad vienais metais 130, kitais jau 250 eurų ir išsilaikys tokia tendencija, tai taip, žmonės tada jau galvos apie automobilio pasirinkimą“, – tvirtino pašnekovas.
Nuo kažko reikia pradėti
Kalbėdamas apie tai, ar reikėjo iškart nustatyti didesnį mokestį, M. Dubnikovas akcentavo, kad gyvename pasaulyje, kuriame reikia siekti kompromisų.
„Pritariu, kad tas mokestis galėtų būti didesnis. Bet sulauktume labai didelio pasipriešinimo ir greičiausiai jo apskritai nebūtų. Nuo kažko reikia pradėti. Mūsų autoparkas išsivalys tikrai ne per metus ir ne per dvejus, ir ne per ketverius.
Kaip pradžia, manau, kad gera. Ar vėliau reikia tą mokestį didinti? Taip, reikia didinti, kad kelyje nematytume automobilių, kurie kainuoja 1–2 tūkst. eurų, yra nudėvėti ir probleminiai iš principo.
Šis mokestis, manau, padės apsivalyti parką, o su laiku jis turės vienareikšmiškai didėti, vien dėl to, kad žmonių pajamos didėja ir tas nepatogumo jausmas turi būti pastoviai adekvatus gaunamoms pajamoms“, – tvirtino M. Dubnikovas.
Žmonės degalų akcizo nesieja su tarša
Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijui“ teigė, kad valdančiųjų siūlomas mokestis mažai ką turi bendro su tarša ir yra turto mokestis. Pasak jo, automobilio išmetamos taršos mokestis jau egzistuoja – tai degalų akcizas. M. Dubnikovas su šia nuomone nesutinka.
„Taip, teršia sudegintas kuras, tai yra teisybė. Bet, kaip minėjau, automobilis, kuris stovi daugiabučio kieme, užima vietą, dar blogiau – užima vietą, kur galėtų žaisti vaikai, irgi yra tarša. Nors automobilis nejuda, bet jis teršia stovėdamas. <...> Šis mokestis turėtų priversti žmones, kurie turi tokius automobilius, labai gerai pagalvoti“, – sakė ekonomistas.
M. Dubnikovas sutinka, kad žmonėms, kurie retai naudojasi automobiliu, mokestis bus nepelnytai skaudesnis.
„Bet iš kitos pusės, mes turime suvokti, kad galbūt ne visada mes priimame tą sprendimą atsisakyti automobilio. Šis mokestis grąžins prie to klausimo“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie degalų akcizus, M. Dubnikovas sutiko, kad teoriškai tai yra taršos mokestis.
„Kaip bet kuris akcizas, tai yra nuodėmės mokestis. Bet jis neveikia taip tiesiogiai, nes jei šiandien išėję į gatvę paklaustumėte žmonių, koks yra akcizas kurui, turbūt 9 iš 10 neatsakytų apskritai.
Tai žmonės traktuoja tiesiog kaip degalų kainą ir per tą degalų kainą vėliau tarkuoja politikus, degalines ir kaltina, kad degalai yra brangūs. Tačiau jie niekaip to nesuriša, kad tai yra taršos mokestis“, – samprotavo M. Dubnikovas.
„Jeigu akcizą kelsime, tai su akcizais bus bėda, nes bus ieškoma, kaip jį apeiti“, – pridūrė jis.
Didesnis akcizas iš automobilių neišsodins?
V. Milius taip pat nesutiko, kad Vyriausybės palaimintas mokestis yra labiau turto, nei taršos. Pašnekovo teigimu, kadangi mokestis skaičiuojamas pagal išmetamą taršą, jis vis tiek yra taršos mokestis.
„Jeigu mes apmokestiname taršesnius modelius labiau, tai yra taršos mokestis, nes į jį reaguojantys žmonės rinksis mažiau taršius automobilius“, – teigė „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktorius.
Jis kiek skeptiškai žiūri ir į galimybę kelti degalų akcizus, kaip priemonę žmones atsisakyti taršių automobilių. V. Milius kaip pavyzdį pateikė Estija, kurioje valdžia, keldama alkoholio akcizą, tikėjosi, kad gyventojai mažiau suvartos svaigiųjų gėrimų.
„Atsitiko viskas atvirkščiai, žmonės nuvažiavo į Latviją ir prisipirko, prasigėrė ir [valstybė] nesurinko pinigų. Tai ir čia Lietuva tiesiog praras tam tikrą dalį pinigų, jei pas mus degalai kainuos labai daug“, – akcentavo V. Milius.
Lietuvos šeimos gali įsigyti naują ar apynaujį netaršų automobilį
M. Dubnikovas pabrėžė, kad per paskutinį dešimtmetį vidutinė alga šalyje – padvigubėjo, tačiau seni automobiliai iš kelių nedingo.
„Įperkamumas automobilių tikrai padidėjo. Šiandien žmogus ar šeima, uždirbdama vidutinį ar didesnį nei vidutinį atlyginimą, gali pirkti naują ar apynaujį netaršių automobilį ir ramiai sau važinėti, nes kai kurie automobiliai apskritai bus neapmokestinami šiuo mokesčiu.
Manau, kad poveikis bus ir tas poveikis turėtų stiprėti, kai mokestis bus didinamas. Aš to labai laukiu, gal net ir greičiau tas automokestis turėtų būti didinamas ir taip spaustų tą parką, kad jis atsinaujintų. Čia yra ne tik tarša, apleisti automobiliai, bet ir saugumas mūsų visų“, – teigė ekonomistas.
Siūlo neverkšlenti
Rugsėjį aplinkos ministras Simonas Gentvilas, viešėdamas Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje, teigė, kad yra ir senų, ir pigių automobilių, kuriems naujasis mokestis negrės.
„Kokį automobilį renkatės, nepriklauso nuo jūsų kišenės. Yra ir 15 metų senumo automobilių, kurie nemoka mokesčio ir tuo pačiu yra naujų, kur yra keturi varomi [ratai], dyzeliniai, galingi itin ir mokės. Tas mokestis – ne turto mokestis, jis neapeliuoja į klasę.
<...> Taršos mokesčio galima išvengti, jūs tiesiog kitą kartą pirkdami pasirinkite automobilį, kuris išmeta mažiau nei 130 g/km CO2. Tuomet nereikės nei galvoti, nei pykti.
Ir jis yra prieinamas ir viduriniajai [klasei], ir mažesnių pajamų gyventojui. Mes turime eilę pavyzdžių, kaip ir už 1 tūkst., ir 2 tūkst., ir 3 tūkst. galima nusipirkti šeimos automobilį, kuris nemokės nei importo registracijos mokesčio, nei metinio mokesčio“, – tuomet kalbėjo ministras.
„Nežinau dėl tūkstančio eurų, man atrodo, kad automobilis už tūkstantį eurų apskritai yra ne automobilis, o kažkoks metalo laužas, kuris yra 95 proc. nudėvėtas nuo to, ką gamintojas numanė“, – „Dienos pjūvyje“ komentavo M. Dubnikovas.
Ekonomisto nuomone, nereikia diskusijose apie automobilio pirkimą ar taršos mokestį žaisti „turtingųjų-neturtingųjų“ korta.
„Automobilis turi atitikti tam tikrus standartus, juos atitinkantis automobilis kainuos ir 10 tūkst. eurų ir daugiau, bet šeima tokį automobilį, uždirbdama vidutines pajamas, tikrai gali įsigyti. Ir tikrai nereikia verkšlenti, kad rajone galime rasti žmogų, kuriam nepasisekė ir jis negali išlaikyti automobilio.
Vis tik tai turime žiūrėti tuos į žmones, kurie yra progresyvūs, kurie nori gyventi švaresnėje aplinkoje ir nenori matyti per daugiabučio langus sustatytos visos Vokietijos pramonės istorijos. <...> Turime išsivalyti ir važiuoti. Verkšlenimams nėra vietos, reikia būti ryžtingesniems“, – ragino M. Dubnikovas.
Jis siūlė nepamiršti ir kito dalyko, apie kurį kalba ir Aplinkos ministerija, kad Lietuvai nesitvarkant su transporto tarša ir pasenusiu automobilių parku, Lietuva gali gauti milijonines baudas iš Europos Sąjungos institucijų.
Tai tik dalis V. Miliaus ir M. Dubnikovo diskusijos laidoje „Dienos pjūvis“. Laidoje taip pat aptarta, koks turėtų būti viešasis transportas, kad lietuviai rinktųsi jį, o ne automobilį. Visą laidą galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.