Politologas Bernaras Ivanovas naujienų portalui tv3.lt akcentavo, kad, kalbant bendrai, Lietuva – labai sudėtingoje situacijoje.
„Jeigu viskas rutuliosis ta linkme, kaip atrodė vakar ar užvakar iš amerikiečių pusės ir Trumpo pareiškimą imtume kaip gryną pinigą, tai faktiškai transatlantinio saugumo sistemai galas.
Ir čia mūsų, taip sakant, samprata įgauna daug spalvų. Aišku, reikės palaukti, pasižiūrėti, kokie bus aiškinimai per ar po Miuncheno saugumo konferencijos. Bet kol kas mes einame į turbulencijos ir didelių sukritimų laikotarpį.
Šiame kontekste mūsų politikams dar labiau reikėtų pagalvoti, ką jie patys sako, ir, aišku, opozicijai bei šiaip bendrai visiems nacionaliai telktis, to ir norėtųsi palinkėti“, – sakė jis.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis teigė, kad jei bus įšaldytas karas, Rusijai pertrauka bus naudinga.
„Užaugins pavojingus raumenis ir mes turėsime drakoną, kuris veršis toliau“, – sakė jis.
Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius priminė, kad ekspertai įvardija, jog Rusija atstatytų savo pajėgumus per 5–8 metus.
„Jeigu jiems bus leidžiama auginti raumenis, tada jų apetitas gali nesibaigti tuo, ką jie dabar pasieks. Grėsmė išlieka. Tas posakis, kad niekada negalima tikėti Rusija, manau, jis galioja. Matome ir iš istorijos, kad kartas nuo karto jie bando įsiveržti į kaimynines valstybes“, – tvirtino A. Pocius.
Lietuvos politikams reikėtų labiau rinkti žodžius?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad premjeras G. Paluckas teigė, jog Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, dėl regione didinamų investicijų į gynybą, Lietuva yra saugiausioje situacijoje ir nebūtų užpulta per artimiausius metus.
Bernaras Ivanovas naujienų portalui tv3.lt akcentavo, kad G. Paluckas vėliau patikslino savo žodžius, kai tvirtino, jog nuolatinėmis kalbomis apie grėsmes nereikia gąsdinti Lietuvos žmonių.
„Mūsų politikai dažnai pasako vieną, paskui supranta juos kitaip, o paskui jiems reikia patikslinti ir pasiaiškinti. Jis patiksino ir išdėstė savo suvokimą apie situaciją. Taip kad, žodžiu, kalba eina ne apie grėsmes, o apie ryžtą, sąjungininkų palaikymą ir taip toliau, jis [Paluckas – aut. past.] kalba apie tai.
Aišku, reikia turbūt pasakyti, kad mūsų politikams visiems derėtų labai rinkti žodžius. Prisiminkime, ir praeitoje kadencijoje, kiek visokie mūsų gerbiami Vyriausybės atstovai, ir Šimonytė, ir Gabrielius Landsbergis turėjo aiškintis, kad juos ne taip suprato“, – tvirtino B. Ivanovas.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad ypač kai kurie premjero G. Palucko pasisakymai dėl gynybos ir saugumo gali lemti tam tikras neigiamas pasekmes.
„Akivaizdu, kad jie [JAV – aut. past.] yra nusiteikę, kad Europos saugumas yra grynai vien tik Europos reikalas, ir kažkokia rimtesnė pagalba yra sunkiai tikėtina.
Su savo pradiniu entuziazmu dėl 5–6 proc. mes buvome iš teigiamos pusės atkreipę į save dėmesį, bet jeigu pasirodysime tie partneriai, kurie greitai atsitraukia nuo pažadų ir kuriais negalima pasitikėti, na, tai natūralu, kad mes pasidarysime dar mažiau svarbūs ir dar mažiau aktualūs, negu kad ir šiaip esame dėl savo dydžio“, – sakė politologas.
Išvardijo karo Ukrainoje pabaigos scenarijus
„Bloomberg“ pateikė tris galimus karo Ukrainoje pabaigos scenarijus. Blogiausiame scenarijuje minimos ir Baltijos šalys.
Anot agentūros, yra trys galimi scenarijai: geriausias, labiausiai tikėtinas ir blogiausias.
Labiausiai tikėtinas scenarijus
Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, Rusijos okupuotos žemės ir toliau liktų de facto kontroliuojamos Rusijos. Galimi tam tikri žemės mainai, susiję su Kyjivo užimta Rusijos teritorija Kursko srityje.
Ukraina gautų tam tikras saugumo garantijas. Daug dėmesio derybose būtų skiriama tam, kokios stiprios jos būtų. Kadangi kol kas greičiausiai nebus kalbama apie tvirtą NATO narystės saugumą, bet koks šiandien duotas pažadas galiausiai priklausys nuo būsimų politinių lyderių įsipareigojimo.
Jei europiečiams pavyks užmegzti gerą ryšį su Baltaisiais rūmais, jie bandys įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą išlaikyti JAV paramą Kyjivui pakankamai ilgai, kad ES šalys galėtų sparčiai didinti savo pajėgumus.
Geriausias scenarijus
Idealus scenarijus Kyjivui būtų toks, kad JAV ir europiečiai dvišaliu susitarimu įsipareigotų įsikišti, jei Rusija nesilaikytų susitarimo. Tačiau tiesioginio konflikto su Rusija rizika verčia net kai kuriuos karščiausius Ukrainos šalininkus būti atsargiais.
Vietoj to Kyjivo partneriai galėtų įsipareigoti padidinti karinę paramą Ukrainai ir vėl įvesti ar sugriežtinti sankcijas Rusijai. Partneriai taip pat galėtų padėti Ukrainai plėtoti savo gynybos pramonę ir atkurti savo pajėgas, kad jos taptų pagrindine Rusijos atgrasymo priemone.
Jei ES sugebės visa tai įgyvendinti, ji gali sudaryti sąlygas Ukrainai prisijungti prie bloko, galbūt per ateinantį dešimtmetį.
Blogiausias scenarijus
Kyjivo košmaras išsipildytų, jei D. Trumpas prarastų susidomėjimą Ukrainos ateitimi dar nepasiekus jokio susitarimo, nutrauktų karinę ir finansinę pagalbą ir paliktų spręsti šią problemą europiečiams.
Gali būti pamirštamas Ukrainos stojimo į NATO scenarijus, o rusų užgrobtos Ukrainos žemės gali likti Rusijos kontrolėje.
Jeigu prasidėtų tiesioginis karas tarp Rusijos ir NATO, labiausiai tikėtinas taikinys būtų Baltijos šalys. Anot leidinio, V. Putinas Baltijos šalis laiko Rusijos imperijos, kurią jis nori atkurti, dalimi.
Karas Ukrainoje tęsiasi jau trejus metus. D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus išaugo viltys, kad karas pasibaigs. D. Trumpas jau kalbėjosi su V. Putinu ir V. Zelenskiu. Baiminamasi, kad karo pabaiga gali būti ne visiškai palanki Ukrainai.
Trumpas kalbėjosi su Putinu ir Zelenskiu
Trečiadienį D. Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po to susisiekė su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, kuriam esą atskleidė pokalbio su V. Putinu detalių.
Pasak V. Zelenskio, pokalbis buvo išsamus. Ukrainos prezidento nuomone, JAV galios pakanka, kad V. Putinas būtų priverstas siekti taikos.
„Labai reikšmingos derybos su JAV. Turėjau pokalbį su prezidentu Trumpu – geras pokalbis, išsamus, esu dėkingas prezidentui Trumpui už nuoširdų domėjimąsi mūsų bendromis galimybėmis, kaip galime priartinti taiką. Aptarėme daug niuansų – diplomatinių, karinių, ekonominių, o prezidentas Trumpas informavo mane apie tai, ką jam pasakė Putinas. Manome, kad Amerikos galios pakanka, kad kartu su mumis, kartu su visais partneriais spaustume Rusiją ir Putiną siekti taikos“, – sakė V. Zelenskis.
Vasario 14–16 d. Vokietijoje vyks Miucheno saugumo konferencija. Joje V. Zelenskis pirmą kartą akis į akį susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu J. D. Vance’u.
Konferencijos paraštėse neabejotinai vyks Ukrainos taikos plano dėlionės ir aštrūs ginčai dėl transatlantinės įtampos bei muitų konflikto.
Savo ruožtu JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad ketina susitikti su V. Putinu Saudo Arabijoje.
Jis taip pat pakartojo, kad, jo nuomone, V. Putinas ir V. Zelenskis „nori taikos“.
„Manau, kad galiu labai užtikrintai pasakyti: jis nori, kad tai baigtųsi“, – teigė jis, turėdamas omenyje V. Putiną.
G. Palucko nuomone, Rusija mūsų nesiruošia dar pulti iki vienerių metų
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad premjeras G. Paluckas teigė, jog Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, dėl regione didinamų investicijų į gynybą, Lietuva yra saugiausioje situacijoje ir nebūtų užpulta per artimiausius metus.
„Mes esame pačioje saugiausioje situacijoje. Regione tiek investicijų į gynybą, tiek politinės valios tikrai niekada nėra buvę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.
„Gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, niekas čia mūsų nei per 6, nei per 12 mėnesių nėra pajėgus pulti ar užpulti, bet į gynybos reikalus reikia žiūrėti rimtai. Čia, matyt, labai svarbu ir NATO bei JAV vaidmuo, pokalbiai vyksta, Europa turi padaryti savo namų darbus“, – akcentavo jis.
Penktadienį G. Paluckas tvirtino, kad jo ir krašto apsaugos ministrės požiūriai į saugumo situaciją nesiskiria, bet pabrėžia, kad valstybės vadovai neturėtų bauginti žmonių.
„Pozicijos tikrai nesiskiria, mes kalbame apie Lietuvos pasiruošimo lygį. Iš tikrųjų Lietuva niekada nebuvo pasiruošusi geriau nei dabar ir atitinkamai daromi dar didesni ir svarbesni žingsniai, jog mūsų pasiruošimas, gynybos sektoriaus pasiruošimas, kariuomenės pasiruošimas būtų didžiausias atgrasantis faktorius, kad niekas ir niekada nemėgintų mums kaip nors grasinti. Čia tikrai nuomonės niekaip nesiskiria“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Jis taip pat akcentavo, kad nuolatinėmis kalbomis apie grėsmes nereikia gąsdinti Lietuvos žmonių.
„Žmonių nereikia bauginti, nes išsigandęs, nerimo apimtas žmogus psichologiškai yra mažiau produktyvus, puolantis į depresiją, nelinkęs investuoti, todėl mūsų visų didžiausias interesas, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje būtų kiek įmanoma ramesnis, dirbtų savo darbą, investuotų ir tuo pildytume biudžetą ir mūsų gynybos galimybes“, – teigė G. Paluckas.
„Visi valstybės vadovai neturi bauginti visuomenės, kai tikrai to nereikia daryti“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
