Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pacientai nusivylę, pasitelkiamas dirbtinis intelektas
Sistema veiktų principu, kad žmogui užtektų nufilmuoti bent dalį savo atvaizdo, o trūkstamą vaizdą atkurtų dirbtinis intelektas, jis praneštų ir ar žmogus daro pratimus teisingai.
„Du mėnesiai, kol pradėjau procedūrų gaut. Du mėnesiai praėjo, nuo birželio tik dabar pradėjau gaut... Ką darysi. Arba numiršti, arba pasveiksti“, – skundėsi TV3 kalbinta moteris.
„Pas reabilitologą tai teisingai – 3 mėnesius pas mus Marijampolėj reikia laukt. Reabilitologas siunčia ten, kur aparatūra, ten registruoja irgi – tai dar po savaitės ar kitos gauni“, – sakė kalbinta marijampolietė.
Kaip sumažinti eiles ir reabilitacijos paslaugas padaryti kuo prieinamesnes, suka galvas ir mokslininkai, pasitelkę dirbtinį intelektą.
„Mes kuriame ganėtinai išmanią sistemą, leidžiančią nuotoliniu būdu stebėti, kaip pacientas atlieka jam paskirtus reabilitacijos pratimus ir ne tik“, – kalba Kauno technologijos universiteto profesorius Rytis Maskeliūnas.
Medikai pacientus stebėtų naudodami virtualios realybės įrankius
Tad jau dabar mokslininkai Lietuvoje sprendžia, kaip galėtų padėti išspręsti didėjančių eilių problemą.
„Šiandien reabilitacijoj mes turim labai didelę problemą – eilės ir, deja, yra kaip yra, gydytojų specialistų skaičius ribotas <...>. Kur man pasikviest žmogų gyvai, kur aš galiu kompiuterio ekrane per tą patį laiką apžiūrėt pacientų gerokai didesnį skaičių – efektyvumas šiek tiek auga“, – teigė R. Maskeliūnas.
Taigi – štai kaip tai vyktų. Pacientas tiesiog nufilmuotų save darantį gydytojo paskirtus pratimus.
„Selfi kamera nėra labai geros kokybės, tas vaizdo įrašas – atliekami keli judesiai ir rankos nesimato, rankos už kameros objektyvo gali išeiti. Atliekami judesiai, juos turėtų nurodyti gydytojas iš tikrųjų“, – pasakojo mokslininkas Vytautas Abromavičius.
Šia sistema galėtų naudotis ir jauni žmonės, ir senjorai, kartais mažiau įvaldę modernias technologijas. Mat nors žmogus įamžintų tik dalinį savo atvaizdą, gydytojas jau matytų dirbtinio intelekto atkurtą pilną žmogaus kūno vaizdą.
Ši sistema tobulinama – naudodami kokybiškomis kameromis nufilmuotus įvairius judesius atliekančių žmonių vaizdus, dabar mokslininkai moko dirbtinį intelektą, kad jis gavęs nepilną vaizdą sugebėtų atkurti tai, ko trūksta.
„Kad jis iš limituotos informacijos, būna ribotas kampas, matom pusę kūno, gal mažiau, galėtume atkurti pilnai 3D žmogaus vaizdą su pakankamu tikslumu“, – rodė R. Maskeliūnas.
Paciento perkėlimas į skaitmeninę erdvę
Tad gydytojas ekrane jau stebėtų pratimus atliekantį paciento identišką skaitmeninį dvynį. Būtų apsaugoti ir asmens duomenys.
„Nuasmenintą, belytį, be veido – gydytojas turėtų gauti tokį žmogaus 3D modelį, kuris atlieka tuos pačius judesius ir čia gal dar galima papildomai išmatuoti kampus. Greitį, kaip tie judesiai atliekami“, – aiškino mokslininkas V. Abromavičius.
„Tai bus tas pats kaip stebėti žmogų, nes tu matai žmogaus atvaizdą kompiuterio ekrane, jei tuo dirbtiniu intelektu nepasitiki, gali pasukinėt, lygiai kaip mes apeitumėm jus iš visų pusių ir apžiūrėtumėm, ar jūs gerai lankstotės“, – pridūrė R. Maskeliūnas.
Naująją mokslininkų sistemą išbandė ir TV3 žurnalistai.
Ši sistema medikų esą tikrai nepakeis, bet taps ir jų, ir pacientų pagalbininke.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
