• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kauno apygardos teisme toliau nagrinėjama milžiniškos apimties Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo byla – šį kartą buvo iškviesti keli liudininkai, kurie ir patys kaltinami padarę nusikalstamas veikas. Jiems atsisakius duoti parodymus, buvo sugrįžta prie kitoje byloje taip pat nagrinėjamos neįtikėtino žiaurumo egzekucijos bendrabučio virtuvėje, kurią suorganizavo Edgaras Kalasūnas ir jo sėbrai.

14

Kauno apygardos teisme toliau nagrinėjama milžiniškos apimties Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo byla – šį kartą buvo iškviesti keli liudininkai, kurie ir patys kaltinami padarę nusikalstamas veikas. Jiems atsisakius duoti parodymus, buvo sugrįžta prie kitoje byloje taip pat nagrinėjamos neįtikėtino žiaurumo egzekucijos bendrabučio virtuvėje, kurią suorganizavo Edgaras Kalasūnas ir jo sėbrai.

REKLAMA

Antradienio popietę vykusiame posėdyje pirmiausia buvo svarstytas teisėjų nušalinimo klausimas. Net kelių teisėjų, mat nors ši byla kol kas nagrinėjama tik pirmosios instancijos teisme, ją nagrinėja trijų teisių kolegija, o ne vienas teisėjas.

Trijų teisėjų kolegiją bylą nagrinėja dėl ypatingai didelės bylos apimties – panašus sprendimas priimtas ir neeilinėje riaušių prie Seimo byloje. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat sudarė trijų teisėjų kolegiją.

REKLAMA
REKLAMA

Keli kaltinamieji pareiškė prašymus nušalinti du teisėjus – teismo kolegijos pirmininką ir pranešėją Audrių Meilutį, bei teisėją Aušrą Vingilę. Teisėjus jie prašė nušalinti grįsdami tuo, jog A. Meilutis yra teisėjas kitoje byloje, kuri buvo atskirta nuo šios pagrindinės bylos, tačiau joje kaltinami kai kurie tie patys asmenys, kurie minimi ir „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje.

REKLAMA

Toks prašymas buvo atmestas, mat vien tokia aplinkybė negali būti laikoma įrodymu, kad teisėjas yra šališkas.

Išsprendus šiuos kazusus, į salę buvo įvesti keli liudytojai. Abu iš jų taip pat įvardijami kaip kaltinamieji.

Vienas vidutinio amžiaus vyras minimas ir keliuose šios bylos epizoduose. Jis nesutiko duoti parodymų, kol nebus priimti tolimesni procesiniai veiksmai jo atžvilgiu.

Panašiai kalbėjo ir antrasis liudininkas, tiesa jo nusikalstama veikia minima kitoje, išskirtoje byloje. Kitoje byloje jis taip pat kol kas atsisakė duoti parodymus, tad šioje byloje parodymus jis duos tik tada, kai toje byloje bus priimti tolimesni procesiniai veiksmai.

REKLAMA
REKLAMA

Teisme pasirodė ir egzekuciją rengęs, bei Henriko Daktaro pilį apšaudęs nusikaltėlis

Trečiasis antradienio popietę teisme pasirodęs asmuo – puikiai žinomas Kauno teisėsaugai. Tai su „Kamuolinių“ gauja siejamas Edgaras Kalasūnas.

Naujienų portalas tv3.lt primena, jog 1982 m. gimusiam kauniečiui kitoje byloje pareikšti kaltinimai, jis veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su kitais „Kamuolių“ nusikalstamo susivienijimo dalyviais, dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai nužudė L.Ž. Su šiuo nužudymu taip pat siejamas grupuotės vadeiva Tomas Gaidanka, bei kiti dalyviai – Tomas Mickevičius, Valerijus Kolobovas, Edgaras Zapustas. Donatas Šimelevičius, bei du vyrai, nesusiję su gauja – Artūras Kliauga, bei Artūras Martinkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kraupią žmogžudystę E. Kalasūnas kartu su kitais sėbrais įvykdė 2007-ųjų lapkričio 18-osios vakare Chemijos gatvės bendrabutyje.

Šį nusikaltimą buvo nuspręsta įgyvendinti, mat L.Ž savo pasisakymais neva žemino vieno iš „Kamuolinių“ lyderių – T. Mickevičiaus autoritetą. Apie L.Ž pasisakymų turinį jie sužinojo kartu vartodami alkokolį – apie tai prasitarė vienas iš sugėrovų, Artūras Martinkus. Šis vyras yra vieno iš byloje minimų vyrų – Valerijaus Kolobovo, pusbrolis. Šaltinių duomenimis, jis nebegyvas. Grupuotės vyrai nusprendė surengti L. Ž. egzekuciją.

REKLAMA

Tuomet T. Mickevičius, pasikvietęs E. Kalasūną, bei kitus nužudymo byloje minimus „Kamuolinius“, nuvyko į L.Ž gyvenamąją vietą – bendrabutį, esantį Chemijos gatvėje.

T. Mickevičius, bei jo sėbrai egzekuciją surengė antrame bendrabučio aukšte – ten esančioje bendroje virtuvėje. L.Ž buvo suduoti daugiau kaip šešiolika smūgių į įvairias kūno vietas – šis išpuolis L.Ž buvo mirtinas.

REKLAMA

E. Kalasūnas žinomas ir dėl kito įvykdyto neeilinio nusikaltimo. Norėdamas pademonstruoti savo viršenybę prieš bene žinomiausią Kauno nusikaltėlį, Kauno „Daktarų“ grupuotės vadą Henriką Daktarą, E. Kalasūnas, kartu su sėbrais, apšaudė jo pilį.

Po šių įvykdytų nusikaltimų, E. Kalasūnas ilgus metus slapstėsi nuo teisėsaugos – net buvo įtraukiamas į labiausiai Europoje ieškomų nusikaltėlių sąrašus. Tik kažkodėl 2023 m. rudenį E. Kalasūnas pats prisistatė teisėsaugai, nors iki šiol neduoda parodymų ir nepaaiškino, kodėl tai padarė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi, antradienį teismą jis buvo iškviestas liudyti tik dėl pirmojo minėto epizodo – egzekucijos bendrabutyje, kurioje dalyvavo ir kiti su nusikalstama gauja siejami banditai.

Prie posėdžio E. Kalasūnas prisijungė nuotoliu – naujienų portalas tv3.lt primena, jog E. Kalasūnas iki šiol yra suimtas – birželį suėmimas E. Kalasūnui buvo pratęstas dar trijų mėnesių laikotarpiui. Šiuo metu jis suėmime laikomas Kauno kalėjime.

REKLAMA

Tik nuotoliu prisijungęs, jis teigė, jog nelabai supranta, kas vyksta. Paaiškinus bylos epizodo esmę, jis parodymus duoti taip pat atsisakė – teigė, kad tai sutiks padaryti tada, kai bus išnagrinėta atskirta E. Kalasūno byla.

Egzekucija pareigūno nenustebino

Teisme parodymus davė ir policijos pareigūnas, kuris 2007 m. gavęs iškvietimą, du kartus vyko į bendrabutį, esantį Chemijos gatvėje. Būtent šiame bendrabutyje ir buvo surengta egzekucija. Jis teigė, jog vieną kartą atvykus girdėjo triukšmą, o kitą kartą atvykus buvo aptiktas padurtas vyras. Visgi, pareigūnui šie įvykiai nepasirodė išskirtiniai.

REKLAMA

„Įvykis neišskirtinis, bendrabučiuose dažni tokie įvykiai“, – teisme kalbėjo pareigūnas. Daugiau teisme neatviravęs pareigūnas siūlė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, mat praėjus 17 metų, nelabai ką prisimena.

Panašiai kalbėjo ir kita parodymus duoti pakviesta moteris, kuri taip pat buvo anksčiau apklausta dėl šių įvykių. Ji gyveno bendrabutyje, o egzekucijos dieną buvo užsukusi į virtuvę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Buvau virtuvėje, pasidariau valgyti, daugiau nieko nemačiau“, – lakoniškai kalbėjo moteriškė.

Nužudė dėl 10 litų

Trečioji parodymus davusi moteris teisme pirmą kartą pasirodė prieš 17 metų – tuomet dėl L.Ž. nužudymo buvo teisiami kiti epizode minimi asmenys. Visai neseniai ji buvo iškviesta liudyti ir E. Kalasūno byloje. Tad šį kartą, ji nevengė pašiepti situacijos, kuomet trečią kartą pasakoja tą pačią istoriją. Kaip ir anksčiau minėta liudininkė, ji gyveno Chemijos gatvės bendrabutyje.  

REKLAMA

„Aš nesuprantu kodėl esu čia, jeigu žmogus atsėdėjo, atliko bausmę“, – stebėjosi liudininkė.

„Jūs dar mane kaltinamąja padarykit“, – juokaudama pridūrė ji.

Tiesa, teisme ji pasakojo, jog bent iš matymo pažinojo A. Martinkų, kurio paskleista žinia apie kritiškus L.Ž. pasisakymus T. Mickevičiaus atžvilgiu vėliau tapo jo mirties priežastimi. Moteris nieko neįtardama tuo metu svarstė A. Martinkui išnuomoti kambarį, bet galiausiai to nepadarė – jiems nepavyko susitarti. O apie nužudytą L.Ž. ji neturėjo daug ką pasakyti – tiesa pažymėjo, kad jis gyveno labai prastai ir dėl to jo nesiejo su nusikalstamu pasauliu. Iš vienos kaimynės ji buvo nugirdusi, jog L.Ž. buvo nužudytas vos dėl 10 litų atlygio.

REKLAMA

Paskutiniai du parodymus davę asmenys buvo susiję su Valerijumi Kolobovu ir jo pusbroliu, Andriumi Martinkumi, kurio nebėra gyvųjų tarpe. 

Kita liudininkė V. Kolobovo prašymu pervedinėjo pinigus A. Martinkui, tuo metu atlikusiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Ji teigė, jog apie A. Martinkų beveik nieko nežino – taip pat ir dėl ko jis atlikinėjo bausmę.  prašymui pusbroliui kalėjime. Tik patikino, jog A. Martinkus augino dukrą, neoficialiai dirbo. 

REKLAMA
REKLAMA

Panašiai nekalbus buvo ir V. Kolobovo pusbrolis. V. Kolobovas prašė savo pusbrolio pervesti pinigus į Marijampolės pataisos namų banko sąskaitą – šie pinigai buvo skirti A. Martinkui, kuris tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Kodėl tų pinigų reikėjo, jis nežino – tiesiog norėjo padaryti pusbroliui paslaugą. Anksčiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis teigė, jog pervedė 500 litų. 

Dalis „kamuolinių“ nuteisti kitoje byloje

Naujienų portalas tv3.lt 2023 m. rugsėjį rašė, kad Kauno apygardos teismas vienoje „kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje nuteisė 13 asmenų, o dar keturis išteisino.

Kaltinamieji buvo nuteisti už sunkius ir nesunkius sveikatos sutrikdymus, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, dokumento suklastojimą, neteisėtą laisvės atėmimą, plėšimą ir kitus nusikaltimus, pranešė teismas.

Penki asmenys, tarp jų grupuotės lyderis Giedrius Janonis, nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau į kalėjimus nepateks, nes kurį laiką iki nuosprendžio buvo suimti, suėmimo laikas įskaitytas į bausmės laiką ir laikoma, kad jie bausmę jau atliko.

G. Janoniui paskirta ketverių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė, Genadijui Borisovui – dvejų metų, Tomui Gaidankai – pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė. Deividui Čereškai paskirta ketverių metų ir vieno mėnesio, Andriui Juodžiui – ketverių metų galutinė sušvelninta laisvės atėmimo bausmė.

REKLAMA

Įskaičius laiką, kada jie buvo laikinai sulaikyti ir suimti, laikoma, kad minėti asmenys jau yra atlikę visas jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

Artūrui Osmankinui paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat į paskirtą galutinę bausmę įskaičius laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime, bei atliktą bausmės dalį pagal kitą nuosprendį, laikoma, kad jis yra atlikęs visą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Eligijui Maželiui paskirta trejų metų, Mariui Navickui – pustrečių metų, Regimantui Jonušui ir Taurui Griniui – pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Andriui Guogai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas, paskiriant įpareigojimus.

Edgarui Meizeraičiui „kamuolinių“ gaujos byloje paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vyras dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, todėl jam paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamieji M. L., R. B., G. Ž. ir N. V. buvo išteisinti, nes jie nepadarė nusikalstamų veikų.

Švelnesnės bausmės – dėl užtrukusio proceso

Prokuratūra kaltinamiesiems „kamuolinių“ byloje siekė daug griežtesnių laisvės atėmimo bausmių.

Teismas teigia bausmes sušvelninęs dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Kaip nurodė teismas, procesas truko ilgai iš esmės ne dėl kaltinamųjų kaltės.

REKLAMA

„Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, lėmusių nepagrįstą pernelyg ilgą proceso trukmę, nustatymu“ – rašoma teismo nuosprendyje.

Teismas pažymėjo, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas, teisingas ir „adekvačias nusikalstamoms veikoms“ bausmes.

Kokio velnio su banditais terliojetės padarykite gyvais donorais ir bus šventa iš tokių žmonių nebus jau žmogaus nebus ti detalėmis reike paleisti
Mirties bausme reikalinga,pakart visus isgamas,jokiu čia metais tesenciu teismu,isgamas naikintuvo reikia,o ne sert iš mokėtojų kisenes
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų