EBPO generalinis sekretorius M. Cormannas pažymėjo, kad nuo 2005 metų Lietuva padarė didelę pažangą didindama savo ekonomikos augimo aplinkosauginį veiksmingumą. Pavyzdžiui, anglies dvideginio (CO2) išmetimai Lietuvos ekonomikoje labai sumažėjo.
LIETUVOS APLINKOSAUGOS VEIKSMINGUMO VERTINIMO PRISTATYMAS:
Anot M. Cormanno, nors Lietuvos BVP nuo 2005 metų išaugo 50 proc., o aplinkosauginis spaudimas, pavyzdžiui, ŠESD išmetimas, atliekų generavimas ir kiti rodikliai išliko stabilūs.
„Nuo 2005 iki 2018 metų energijos tiekimas naudojant atsinaujinančius išteklius padvigubėjo ir siekia maždaug 22 proc., tačiau tikrai reikia ir galima daug daugiau nuveikti“, – kalbėjo M. Cormannas.
EBPO generalinis sekretorius pažymėjo, kad Lietuva paskelbusi didelio užmojo klimato švelninimo tikslus vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ir siekia iki 2050 metų pasiekti visišką klimato neutralumą.
„Jei tai bus daroma ekonomiškai efektyviai ir bus visuomenės parama, tai Lietuva ir toliau sėkmingai įgyvendins reformas“, – sakė M. Cormannas.
Jis pristatė keletą sričių, kur reikia reikšmingesnių reformų Lietuvoje. Pirmiausia – darnaus judumo srityje.
„Transporto sektorius yra didžiausias Lietuvos teršėjas, išskiria beveik 40 proc. teršalų. Būtent šiame sektoriuje teršalų išmetimai padidėjo ir, be papildomų priemonių, transporto sektoriaus išmetimai ir toliau labai greitai didės iki 2024 metų ir vėliau“, – teigė M. Cormannas.
Jo tvirtinimu, Lietuva turėtų ir toliau diegti transporto technologijas, elektrifikuoti geležinkelius.
„Tai yra žingsniai tinkama linkme. Tačiau siekiant iki 2050 metų turėti klimatui neutralią susisiekimo sistemą, reikia didesnių tikslų, reikia priemonių, kuriomis būtų skatinama pereiti prie tvarių judumo formų“, – kalbėjo EBPO generalinis sekretorius.
Antroji vieta, kurioje, anot M. Cormanno, reikia Lietuvai pasitempti – mokesčių sistema.
„Lietuva turi vieną mažiausių akcizo mokesčių benzinui ir dyzeliui tarp EBPO šalių. Taip pat, akcizo mokestis dyzeliui yra daug mažesnis negu benzinui. Dyzelio naudojimas namų ūkiuose ir žemės ūkyje pastaraisiais dešimtmečiais prisidėjo prie taršos. Ir tai yra sritis, kuriai Lietuva turi skirti ypatingą dėmesį“, – kalbėjo EBPO generalinis sekretorius.
M. Cormannas taip pat skatino Lietuvą didinti viešąsias išlaidas aplinkosaugai. Pasak jo, šios išlaidos nuo 2000-ųjų sumažėjo ir 2018 metais siekė tik 0,3 proc.
„Tinkamos aplinkos politikos įgyvendinimas per artimiausią dešimtmetį prie BVP prisidėtų 3 proc. Tad norėčiau dar kartą akcentuoti, kad labai svarbu, jog artimiausią dešimtmetį šios investicijos turi sudaryti 3 proc. BVP“, – teigė EBPO generalinis sekretorius.
M. Cormannas pagyrė Lietuvą, kad ši padarė įspūdingą pažangą atliekų tvarkymo srityje, kai per mažiau nei dešimtmetį mūsų šalis nuo atliekų šalinimo sąvartynuose beveik visas atliekas perkėlė į perdirbimą ir pakartotiną panaudojimą.
„Lietuva turėtų sutelkti dėmesį į atliekų susidarymo mažinimą ir geriau surinkti atliekas“, – sakė jis.
Šimonytė: Lietuvos aplinkosaugos sektorius yra saikingai efektyvus, bet ambicingas
„Kaip ir dauguma mūsų kolegų kitose Europos Sąjungos valstybėse, o ir globaliai, esame pasirengę judėti ir judame žaliojo kurso kryptimi.
Bet, norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbiausia įsivertinti realią situaciją, išsigryninti tikslus, o tada atrasti, kokios priemonės leidžia tikslą pasiekti efektyviausiu būdu“, – Lietuvos aplinkosaugos veiksmingumo vertinimo pristatyme kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Jos teigimu, Lietuvos aplinkosaugos sektorius šiuo metu yra „saikingai efektyvus, bet pakankamai ambicingas“. Premjerė džiaugėsi, kad Lietuva yra tarp daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sumažinusių Europos Sąjungos valstybių, turi vieną efektyviausių ES ir EBPO užstato sistemų.
„Tačiau turime ir nemažai ir įsisenėjusių problemų, kurias taip pat svarbu pripažinti. Tik apie pusę vandens telkinių yra geros būklės, transporto sektorius, vertinant jo taršą, yra žemiau Europos Sąjungos vidurkio ir vis dar per daug naudojame mineralinių trąšų“, – trūkumus įvardijo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė teigė, kad EBPO rekomendacijos yra itin naudingos Lietuvai, o jos ne tik nesikerta su ministrų kabineto programa, bet daug kas ir sutampa.
Premjerė pažymėjo, kad Lietuva turi vieną seniausių automobilių parkų Europoje, tad reikia jį atnaujinti arba gyventojams pasiūlyti mažiau taršią alternatyvą. Tam, anot I. Šimonytės, yra skirtas vieno bilieto projektas, viešojo transporto atnaujinimas, elektromobilių infrastruktūros plėtra, skirtingų rūšių transporto jungtys.
„Šiomis priemonėmis bus prisidedama prie vieno taršiausių sektoriaus atnaujinimo“, – tikino I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, mineralinės trąšos, vis dar gausiai naudojamos žemės ūkyje, turi destruktyvų poveikį Lietuvos vandens ištekliams ir Baltijos jūrai.
„Yra susidariusi paradoksali situacija, kai organinių trąšų naudojimas yra ribojimas, o mineralinių, kurios teršia aplinką kur kas labiau, ne“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Pasak I. Šimonytės, nors renovacijos projektas kiek sulėtėjo, ministrų kabinetas neplanuoja nuleisti rankų šioje srityje.
„Tęsime renovaciją, peržiūrėdami procesą iš esmės, pritaikydami atsinaujinančius išteklius, labiau pritraukdami savivaldą ir pačius žmones“, – tvirtino I. Šimonytė.
EBPO apžvalgoje nagrinėjama Lietuvos pažanga, įgyvendinant aplinkosaugos tikslus ir tarptautinius klimato politikos įsipareigojimus bei pateikiamos rekomendacijos, kaip paspartinti perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių, pranešė Aplinkos ministerija.
Apžvalgos pristatyme ir diskusijoje dalyvaus premjerė I. Šimonytė, aplinkos ir susisiekimo ministrai, EBPO Aplinkos direktorato vadovas Rodolfas Lacys, nevyriausybinių organizacijų, klimato ir darnaus mobilumo ekspertai.
1961 metais įkurta EBPO vienija 37 labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes, tarp kurių yra ir Lietuva.
