Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, kad savivaldybėje gyventojai galėtų gauti bazines paslaugas, ilgalaikę asmens sveikatos priežiūrą, dienos paslaugas, greitąją medicinos pagalbą. Kitų paslaugų jie turėtų vykti į didesnes ar specializuotas gydymo įstaigas.
Plačiau apie sveikatos priežiūros įstaigų reformą jau rašėme.
Šią reformą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aptarė penktadienį vykusiame Darbo partijos frakcijos posėdyje.
Reforma siektų išvengti augančio mirtingumo
SAM atstovai pirma pristatė sveikatos priežiūros įstaigų reformos tiklsus. Pasak SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė pasakoja, kad reformos pagrindinis tikslas yra užtikrinti kokybiškas ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas.
Šiuos uždavinius apibrėžia Nacionalinis pažangos planas. Pasak SAM atstovės, Lietuva savo sveikatos rodikliais ES kontekste atrodo prastai.
„Pagrindinis rodiklis, į kurį šiandien yra nukreipti visi mūsų sprendimai, susiję su paslaugų kokybe, yra gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas. Kaip matome, Lietuva netenka dvigubai daugiau savo piliečių dėl tų priežasčių, nuo kurių galima išgelbėti taikant efektyvia pirminę sveikatos priežiūrą, gerą pacientų saugą, kokybybę ir inovacijas“, – teigia O. Vitkūnienė.
Pasak jos, išvengiamo hospitalizavimo Lietuvoje rodikliai ES kontekste taip pat išsiskiria. Išvengiamas hospitalizavimas, kaip aiškina specialistė, yra tos ligos ir būklės, kurių galima išvengti ne stacionarinio gydymo priemonėmis, o ambulatorinėmis.
Kaip tokių sveikatos sutrikimų priežastis specialistė vardija arterinį kraujospūdį, cukrinį diabetą, astmą ir kitas ligas.
Nevienoda situacija Lietuvoje
SAM taip pat pastebi, kad hospitalizavimo tendencijos skiriasi ir kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje.
„Zarasai, Lazdijai, Anykščiai turi labai didžiulią išvengiamų hospitalizacijų dalį, tai yra, patenka su tomis ligomis, kurios turi būti valdomos ambulatorinėje grandinėje, deja, jų ambulatorinė pagalba nėra tinkamai išplėtota. Vidurkis Lietuvoje yra 31,4 (atv. sk./1000 gyv. – aut. past.), tuo partu ES yra žymiai mažesni“, – sako O. Vitkūnienė.
SAM atstovė sako, kad reforma yra siekiama mažinti minėtą rodiklį. Tai siekiama daryti trimis kryptimis: stiprinti pirminę priežiūrą, gerinti aukštos kokybės specializuotos sveikatos priežiūros prieinamumą ir gerinti sveikatos sistemos valdymą.
Minsiterija planuoja dėmesį skirti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pritaikymui galimoms grėsmėms ir krizėms, taip pat centralizuoti skubiąją pagalbą, užtikrinti regioninį specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą.
Ministerija taip pat siekia užtikrinti specializuotų stacionarių sveikatos preižiūros paslaugų daugiaprofiliškumą, monoligoninių integraciją ir ketina stiprinti klasterius.
„Vienas iš tinklo kriterijų yra laikas, per kurį gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas – geografinio prieinamumo kriterijus, vienos valandos kriterijus“, – teigia O. Vitkūnienė.
Didelį dėmesį taip pat planuojama skirti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įtraukčiai bei pirminės sveikatos priežiūros ir antrinės asmens sveikatos priežiūros integravimui savivaldybėje.
Bazinį asmens sveikatos priežiūros paslaugų paketą ministerija planuotų užtikrinti savivaldybės lygmeniu. Taip pat atsiranda valdysenos pasikeitimas, kai ligoninę valdyti galėtų keli steigėjai.
Penkios darbo kryptys
Įgyvendinant reformą, pasak O. Vitkūnienės, ministerija dirba penkiomis kryptimis: vertina grėsmes ir nustato įstaigų išdėstymą, užtikrina skubios medicinos pagalbos prieinamumą ir centralizuoja GMP organizavimą, optimizuoja stacionarines aktyvaus gydymo paslaugas, kuria savivaldybių sveikatos centrus ir ilgalaikės priežiūros modelį.
„Lygiagrečiai yra vykdomi ir kiti darbai, kurie siejasi su administracinės naštos mažinimu, šeimos gydytojo komandos plėtra, sveikatos priežiūros kokybės rodiklių, duomenų rinkiniais, specialistų pritraukimu ir jų kvalifikacijos keitimo strategija, IT, skaitmenizavimo splatforma. Nesusidarykite įspūdžio, kad apie kitus dalykus mes negalvojame. Blokai lygiagrečiai yra tobulinami“, – sako O. Vitkūnienė.
Pasak SAM, pandemija atskleidė sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo pliusus ir trūkumus. Todėl bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis yra vertinamos ir kitos rizikos.
„Turime ir kitų grėsmų, bendradarbiaujant su VRM yra įvertintos grėsmės, kurios turi dižiausią įtaką sveikatos sistemai. Padėliojome sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, kurios būtų atraminės valdant krizes ar grėsmes. Aišku, dabartinė padėtis, kai nuo liepos 2 d. yra įvesta nepaprastoji padėtis, ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Sveikatos sistemai taip pat yra iššūkių toms savivaldybėms, kurios ribojasi su pasieniu“, – komentuoja O. Vitkūnienė.
Antroji reformos įgyvendinimo kryptis – centralizuoti GMP organizavimą. Centralizuoti GMP numatoma tam, kad būtų mažinami netolygumai tarp skirtingų įstaigų ir savivaldybių.
„Turime įdomią situaciją, kai turime 49 skirtingas institucijas su skirtingu darbo stiliumi, kokybe, apkrova, tačiau kai vyksta derybos dėl kolektyvinės šakos, visi nori už tą patį darbą tų pačių motyvacinių paketų. Nors darbo krūviai yra skirtingi, turime savivaldybių, kur iškvietimų skaičius per parą yra vienas–du, bet turime savivaldybių, kur ta pati brigada aptarnauja 10–11 iškvietimų per parą“, – aiškina O. Vitkūnienė.
Trečioji reformos kryptis – ligoninių optimizavimas. Ministerija siūlo steigti naujus sveikatos funkcinius regionus: Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje. Šie regionai buvo sudėlioti pagal istoriškai susiklosčiusius pacientų srautus, naudojant Valstybinės ligonių kasos duomenis.
Ministerija skaičiuoja, kad ateityje stacionaro lovų skaičius ligoninėse mažės. Todėl norima gyventojams pasiūlyti daugiau dienos paslaugų.
Pastebima, kad didžiausi pacientų srautai skubios pagalbos skyriuje yra nuo 8 val. ryto iki 22 val. nakties. Tokiu laiku į skubios pagalbos skyrių atvyksta 89 proc. pacientų. Yra ligoninių, į kurias dėl chirurginių paslaugų per naktį patenka vos vienas pacientas, tačiau budėti ligoninėje turi didelė specialistų komanda.
Ketvirta kryptis – savivaldybių sveikatos centrų kūrimas. Ministerija tai įgyvendinti ketintų dviem kryptimis – tinkline ir struktūrine. Struktūriškai Sveikatos priežiūrų įstayme atsirastų nomenklatūra „Sveikatos centras“.
„Sveikatos centras galėtų būti kuriamas mažoje savivaldybėje, kurioje turima iki 21 tūkst. gyventojų, ligoninės pagrindu arba pirminės sveikatos priežiūros centro pagrindu, apjungiant pirmines ir antrines pajėgas, šeimos gydytojų paslaugas, gydytojų specialistų, skubios pagalbos teikimo šeimos gydytojo kompetencijose, dienos paslaugų plėtros, vidaus ligų skyrių išlikimas ir ilgalaikės priežiūros koncepcijos diegimas bei bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos biurų veikla“, – aiškina O. Vitkūnienė
Tam planuojama plėsti šeimos gydytojų komandas, į jas įtraukti kitus specialistus.
Penkta kryptis – sukurti ilgalaikės priežiūros modelį ir tinklą bendruomenėje. Gyventojų apklausos rodo, kad sveikatos priežiūros sistemai gyventojai kelia didelius lūkesčius, geriau norėtų mokybiškos paslaugos nei artimos.
Reformai prireiktų 800 mln. investicijų
Dalis savivaldybių, išgirdusios apie planuojamą sveikatos priežiūros įstaigų reformą neslėpė pykčio. Vis dėlto ministerija šiuo metu sako dirbanti su savivaldybėmis. Kol kas dirbama teisėkūros klausimais, kuriuos išsprendus būtų galima įgyvendinti reformą.
„Iš kiekvienos savivaldybės esame gavę ketinimus dalyvauti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystyme pilna ar daline apimtimi. Šiuo metu vykdomas derinimas ir planuojamas grįžimas į kiekvieną savivaldybę su grįžtamuoju ryšiu, prioritetų nusistatymas“, – teigia O. Vitkūnienė.
Savivaldybėms yra siūlomi pilotiniai modeliai tiek dėl naujų paslaugų teikimo modelių, tiek dėl specializuotų paslaugų, ilgalaikės priežiūros.
Reforma atsieitų apie 800 mln. eurų. Vis dėlto pabrėžiama, kad investicijos būtų kreipiamos į prevencines priemones, pirminės sveikatos priežiūros ir kitas kryptis.
Pasak viceministrės D. Jankauskienės, apie 75 proc. savivaldybių svarsto įsitraukti į pilotinius projektus.
„Išrinksime pilotus, juos finansuosime, įvertinsime ir vertinsime finansavimo poreikį. Tada paleisime viską bendrai. Nenoriu, kad suprastumėt, jog niekas Lietuvoje nevyks, kol nepavyks su pilotais. Viskas eis taip pat“, – sako D. Jankauskienė.
Ministras sako, kad įgyvendinant reformą ministerija bandys prisidėti įvairiomis priemonėmis.
„Pagrindinė žinutė – nors žmonės turi liūdnų patirčių iš reformų, mes ateiname ir sakome, kad kažkur kažką susisiaurinus ir pakeitus darbo formą, papildomai darome tai, tai ir tai. Mėginame, kad būtų pasiūlymų paketas. Savivaldybėse situacija yra kitokia. Kai su jomis bendraujame, gauname daug atgalinio ryšio, apie ką būname nepagalvoję. Labai natūralu“, – sako A. Dulkys.
Pasak ministro, Lietuva reformos idėjas yra pateikusi EK. 2022-ieji, kaip sako A. Dulkys, yra metai, kada Lietuva turi parengti projektus ir reformą susiplanuoti.
„Kol kas tikrai nevėluojame, laiko turime, bet negalime jaustis, kad galėsime iki begalybės tempti. Tada ES institucijos sakys, kad pavėlavome. Ar kitas kartas bus, nežinau, ar gerai“, – teigia A. Dulkys.
Standartai kyla
Viceministrė D. Jankauskienė abejojantiems reformos reikalingumu aiškina, kad medicininė pagalba yra skirstoma į stacionarią ir ambulatorinę.
„Pas mus visąlaik yra naratyvas, kad stacionarinė pagalba yra gėris ir ten būti yra gerai, nes ten ir pavalgyti yra, ir gali pagulėti. Vasarą ligoninės būna apytuštės, o žiemą užpildytos. Reiškia, sprendžiame daug socialinių klausimų“, – sako D. Jankauskienė.
Tačiau apžvelgus rodiklius, situacija atrodo kitokia. Pasak viceministrės, miestuose išvengiamo mirtingumo rodikliai yra žymiai geresni nei regionuose.
„Čia yra didžiausia problema. Prieinamumas yra Pagrindinis naratyvas, ne kokybė. Jie turi tris–penkias akušerijos lovas, bet joms aptarnauti reikia turėti mažiausiai 25 žmones personalo, nes medikų per parą dirba penki–šeši, dukart tiek slaugytojų ir slaugos padėjėjų. Tie 25 žmonės gali aptarnauti ir 20, ir 25 lovų skyrių, bet jie aptarnauja penkis“, – komentuoja D. Jankauskienė.
Viceministrė pastebi, kad dažnai galvojama, jog esant daugiau personalo galima geriau pasirūpinti pacientais, tačiau dažnu atveju pacientus reikia perkelti į apylinkių centrus.
„Kai nėra normalaus paciento kelio aprašyto, išeina bardakas – reikia laukti priėmimuose. Jeigu pažiūrėtumėte didžiuosiuose priėmimuose, 20 –30 proc. ligonių ten yra dėl pirminės priežiūros paslaugų. Jiems visai nereikia būti priėmimuose, bet jie ten būna. Tai yra didelė problema, nesakau, kad viskas.
Norisi nustatyti paciento kelią, nustatyti reikalavimus, pacientų, kompetencijų srautus, kaip pacientas turi keliauti, iš kur. Gyventojų skaičius savivaldybėse mažėja ir ligoninės pagal dabartinius reikalavimus savivaldybėms bus vis sudėtingiau, nes kokybės reikalavimai kyla“, – sako D. Jankauskienė.
Ministras A. Dulkys aiškina, kad šalis neturi tiek daug išteklių, kad kiekvieną ligoninę galėtų aprūpinti modernia įranga.
„To niekur nėra. Jei imtume mažų miestelių Vokietijoje, Norvegijoje ligonines, jūs niekur nerasite, kad trijų pacientų skyrių aptarnautų 25 darbuotojai. Realiai yra tik 3,7 proc. pacientų, kuriems pakeitus darbo formą iš visos paros į dienos chirurgiją, reikėtų kažkur važiuoti. Visą darbą galima organizuoti dienos chirurgijos būdu, tai ir darbo organizavimo klausimas“, – sako A. Dulkys.
Ligoninių vadovai baiminasi pertvarkos
Portalas tv3.lt primena, kad SAM parengtą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką rajonų ligoninių vadovai vertina neigiamai. Jie baiminasi, kad įvykdžius pertvarką ligoninės ištuštės.
„Jeigu bus patvirtinti tokie aukšti reikalavimai nuo 2024 metų, kokie šiandien yra projektai, tai gydytojai patrauks iš rajono ligoninių į centrą, niekas tikrai tiek nelauks (iki 2024-ųjų)“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius.
„Tvyro visuotinis nerimas, neapibrėžtumas, abejonės dėl deklaruojamų reformos tikslų ir rezultatų ir jos praktinio vykdymo“, – tvirtino Lietuvos gydymo įstaigų vadovų sąjungos valdybos pirmininkė Violeta Grigienė.
Jie praėjusią savaitę dalyvavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, per kurį aptarta asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos eiga.
Komiteto pirmininkas Antanas Matulas savo ruožtu prašė SAM išgirsti rajonų ligoninių vadovų argumentus, bet akcentavo, kad pertvarka bus vykdoma.
Ne priartins, o atitolins
S. Mockevičius ir kai kurių rajonų ligoninių vadovai akcentavo, kad SAM numatyti nauji kokybės reikalavimai gydymo įstaigoms yra nepasiekiami arba reikalauja perdėm didelių investicijų.
Šakių ligoninės vyriausiojo gydytojo Algirdo Klimaičio teigimu, būtent per dideli kokybės reikalavimai gali dar labiau atitolinti medicinos paslaugas nuo pacientų.
„Reikalavimai chirurgijai, paros chirurgijai pagal pateiktą projektą rajono ligoninei yra neįgyvendinami, net ir regiono ligoninei, net investavus lėšų, kažin ar greitai pavytų pasiekti tokius kriterijus“, – tvirtino jis.
„Mažindami rajonuose paros chirurgijos paslaugas, greičiausiai neteksime ir priėmimo skyriaus budinčio chirurgo ar budinčio pediatro. Nežinau, ar šitas klausimas bus labai teigiamai priimtas rajono gyventojų“, – sakė vyriausiasis gydytojas.
Anot A. Klimaičio, ne tik paslaugų kokybė, bet ir jų prieinamumas turėtų tapti kriterijumi vertinant sveikatos priežiūros įstaigą.
Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris ir kitų gydymo įstaigų vadovai kaip perteklinius minėjo intensyviai priežiūrai ir intensyviai terapijai keliamus reikalavimus.
„Intensyvi priežiūra turbūt liks tik dalyje rajonų ligoninių, nes nuo 2024 metų įdėta, kad nebegalės dirbti gydytojai terapeutai ir vidaus ligų gydytojai, nebaigę 1000 valandų kurso. Neturime ir taip darbuotojų, o juos dar pusei metų išsiųsti į kursus, neturime tokios prabangos“, – sakė V. Sudaris.
Pasvalio ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas tvirtino, kad dėl numatytų reikalavimų daugelyje rajono ligoninių neliks intensyvios reanimacijos skyrių.
„Pagal planuojamus reikalavimus intensyvios terapijos išlaikymui be anesteziologo turi būti visą parą vidaus ligų gydytojas, traumatologas, chirurgas, ginekologas ir neurologas. Jeigu ligoninė neturi neurologinio skyriaus ar ginekologijos akušerijos skyriaus, kaip tuos gydytojus laikyti visą parą? Tai yra beprasmiška“, – sakė jis.
R. Rastauskas nesuprantamu vadino reikalavimą užtikrinti širdies echoskopijos paslaugą visą parą.
„Visos ligoninės, kurios neatitiks intensyvios terapijos reikalavimų, turės užsidaryti nuo 2024 metų“, – teigė jis.
V. Sudaris kritikavo, kad keliami dideli reikalavimai dėl personalo, tačiau jau dabar sudėtina rasti darbuotojų.
„Reformos padariniai gali būti sunkiai prognozuojami. Lengva greitai sugriauti, o atstatyti gali būti sudėtinga“, – teigė jis.
„Suprantu, kad yra daug ligoninių, kur paslaugų sumažėję ir netikslinga laikyti, galima pereiti prie dienos chirurgijos, bet tikrai negalima visų rajonų ligoninių sumauti ant vieno kurpalio. Yra gi rajonų, kur yra 40 tūkst. gyventojų, kur chirurginių traumatologinių operacijų daroma ir per 1 tūkst., ir 2 tūkstančius“, – kalbėjo R. Rastauskas.
Dienos chirurgija be nakvynės
Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius sakė, kad nerimą kelia siūlymas dienos chirurgiją apibrėžti tik 12 valandų, nenumatant galimybės pacientui nakvoti gydymo įstaigoje.
Anot jo, tai nėra efektyvu gydymo prasme.
„Privačios įstaigos ir dalis viešųjų įstaigų gali netekti pacientų, nes neturi stacionaro licencijos“, – tvirtino L. Paškevičius.
Jis kritikavo ir sumanymą kiekvienam pacientui paskirti atvejo vadybininką.
„Tai nėra labai logiška ir įmanoma, nes pacientas gali kreiptis dėl kraujo tyrimo ar specialisto konsultacijos. Kiekvieno atvejo koordinuoti nereikia.
Pateikėme siūlymus, kad atvejų vadybininkai turėtų būti paskirti kompleksiniams sudėtingiems pacientams, kai naudojamasi paslaugomis tarp kelių sektorių ar įvairiomis paslaugomis viename sektoriuje, kur reikia užtikrinti koordinavimą paslaugų, tęstinumą, paciento informavimą“, – sakė asociacijos vadovas.
Susirūpinimą dėl reformos šią savaitę išreiškė ir 18 sveikatos priežiūros specialistus vienijančių organizacijų.
Jų teigimu, organizacijos nebuvo ir nėra įtrauktos į reformos planavimą, esminių gairių bei norminių dokumentų rengimą, numatomo poveikio aptarimą ir kitus susijusius procesus.
ES standartai nustatyti prieš 20 metų
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė savo ruožtu tvirtino, kad numatyti reikalavimai „nėra iš kosmoso“. Anot jos, tai Europos reanimatologų, anesteziologų draugijos reikalavimai, paruošti prieš 20 metų.
„Ką tai rodo? Tai rodo, kad mūsų sveikatos apsaugoje kokybės reikalavimai yra žemi, mes turėjome juos aukštinti. Kokybė turi didėti“, – pabrėžė viceministrė.
„Lietuvos žmonės nusipelnė tokios kokybės“, – pridūrė ji.
SAM atstovai per posėdį sakė girdintys ligoninių vadovų, medikų organizacijų kritiką ir argumentus, atsižvelgiantys į juos.
Anot jų, kai kuriais klausimais tikrai galima rasti sprendimą, pavyzdžiui, reikalavimą dėl 1000 valandų mokymo kurso būtų galima išdėstyti per kelerius metus, o patiems medikams būtų itin naudinga pakelti kvalifikaciją.
Reikalavimą, kad vienai lovai tektų 20 kvadratinių metrų ploto, ketinama kelti tik naujoms arba rekonstruotoms gydymo įstaigoms, o senos statybos sveikatos priežiūros įstaigoms žadama nustatyti ilgą pereinamąjį laikotarpį.
A. Matulas savo ruožtu prašė ministerijos „išgirsti ir koreguoti šituos reikalavimus“.
„Jeigu 20 metų nebuvo įgyvendintos tam tikros ES rekomendacijos, tai nereiškia, kad darydami pertvarkas įvairiose srityse, optimizuodami ministerijai pavaldžių įstaigų tinklą, norėdami steigti Klaipėdoje universitetinį centrą, (...) per šitą kadenciją turime viską padaryti neįvertinę ir politinių argumentų“, – sakė jis.
Kita vertus, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pabrėžė, jog reforma bus vykdoma.
„Noriu pasakyti regionams: kolegos, pertvarka įvyks. Įvyks protingai“, – sakė jis. A. Matulo teigimu, jau šiuo metu Lietuvoje yra ligoninių, kurių pertvarka nelies, nes jos iš esmės atitinka numatytus reikalavimus, o kitos privalės persitvarkyti, atsižvelgdamos į realijas.
„Kartais susidaro tokia situacija, kad vien dėl to, jog turėtų chirurgijos skyrių, kuriame yra po dvi lovas, ar traumatologijos, urologijos ar ginekologijos skyrius, bandoma įrodinėti, jog žlugs sistema, žmonėms bus neprieinama. O gal čia yra draugų, kolegų, įvaizdžio, rinkimų klausimas?“ – klausė parlamentaras.
Anot jo, valstybė yra apsisprendusi, kad jos prioritetas – slauga, terapija, dienos paslaugų plėtra, ambulatorinių globos ir slaugos paslaugų integracija.
„Ir šios paslaugos lieka“, – sakė A. Matulas.
SAM parengtoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.
Investicijoms yra suplanuota 800 mln. eurų, A. Dulkys teigia neplanuojantis tvirtinti projektų tik tam, kad pinigai būtų įsisavinti. Jis pabrėžė, kad finansavimo pirmiausia gali tikėtis tos savivaldybės, kurios pirmos įsijungs į reformą.
Pagal ministerijos parengtą modelį, iki 2030 metų reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkstančių.
Šią reformą Vyriausybė tikisi baigti įgyvendinti per kadenciją, pirmasis finansavimas įstaigas turėtų pasiekti kitų metų pirmąjį pusmetį.
