Dronai, pažeidžiami povandeniniai kabeliai ir gaisrai: kaip ES apsaugos mus nuo grėsmių?

„ES pasirengimo krizėms strategija – tai kelrodis, padėsiantis greičiau atpažinti grėsmes, užkirsti joms kelią ir ryžtingiau reaguoti. Taip galėsime geriau apsaugoti kritinę infrastruktūrą, svarbiausias paslaugas ir žmonių kasdienį gyvenimą,“ – teigia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Saugumo problemų spektras tampa vis įvairesnis

Pasak M. Vaščegos, augant grėsmėms iš priešiškai nusiteikusių kaimynų, Europos Sąjunga susiduria su didesniu pavojų spektru, reikalaujančiu prevencijos ir atsparumo stiprinimo.

Vienas didžiausių iššūkių – ES infrastruktūros saugumas: pažeidžiami povandeniniai ryšio ir elektros kabeliai, vyksta kibernetinės atakos ar globalios navigacijos signalų trikdžiai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – praėjusių metų pabaigoje Suomijoje nutrauktas elektros kabelis „Estlink 2“ ir keli telekomunikacijų kabeliai, jungiantys šalį su Estija. Suomijos institucijų tyrimas atskleidė, kad dėl vieno iš šių incidentų yra įtariamas tanklaivis „Eagle S“, siejamas yra su Rusijos šešėliniu laivynu, pateikti kaltinimai trims įgulos nariams.

„Tai vienas pavyzdžių, kaip ES infrastruktūra gali tapti geopolitinių kovų įrankiu. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad sugadinamas tik kabelis jūros dugne, bet tokios situacijos kelia grėsmę visos Europos saugumui,“ – pabrėžia M. Vaščega.

Vieninga Europa prieš grėsmes

Kritinės infrastruktūros apsauga ir krizių prevencija tampa vienu svarbiausių Europos prioritetų. ES pasirengimo krizėms strategijoje numatyta 30 veiksmų, stiprinančių Europos pajėgumus užkirsti kelią grėsmėms ir greitai į jas reaguoti.

Strategijoje akcentuojama tokios kryptys kaip gyventojų parengtis, civilinio ir karinio koordinavimo stiprinimas, esminių funkcijų apsauga, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas stiprinant ES valstybių saugumą, siekis parengti išsamų rizikos ir grėsmių vertinimą ES lygmeniu, padedant užkirsti kelią krizėms kaip stichinės nelaimės ar hibridinės grėsmės. Strategiją papildo Europos saugumo sąjunga, skirta ilgalaikiam atsparumui ir kovai su kintančiomis grėsmėmis.

Pasak M. Vaščegos, šiandienos grėsmes ES valstybėms padeda įveikti vienybė. Pastarųjų metų įvykiai, pavyzdžiui, sėkmingas COVID-19 pandemijos valdymas, parodė, jog glaudus Europos Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimas duoda geresnių rezultatų visuomenei, tad, siekiant įveikti būsimas krizes ir pateikti piliečiams veiksmingiausius sprendimus, ES toliau siekia stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir išoriniais partneriais.

ES padeda spręsti ir visuomenės saugumo problemas, pavyzdžiui, reaguoti į vasarą siaučiančius miškų gaisrus. ES duomenimis, 2025 m. gaisrai jau sunaikino 967 026 hektarus miško – šis plotas yra maždaug 24 kartus didesnis už visą Vilniaus miestą.

„ES stiprybė visada buvo vienybė ir gebėjimas bendradarbiauti. Vienai valstybei ar net pačiai ES be paramos gintis būtų kur kas sunkiau. Todėl pasirengimo krizėms strategija siekia padėti valstybėms narėms, stiprinti Europos gebėjimus ir koordinavimą su NATO, kitais regiono partneriais bei privačiu sektoriumi,“ – teigia jis.

Nuo jūros dugno iki kosmoso: kokių veiksmų imasi ES?

ES šalys jau įgyvendina svarbius sprendimus, padedančius užkirsti kelią infrastruktūros ir energetikos grėsmėms. Vienas ryškiausių pavyzdžių – šiemet įvykęs Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL elektros žiedo, prie kurio aktyviai prisidėjo ir Lietuva. Tai reikšmingas žingsnis didesnės ES energetinės nepriklausomybės link.

Kaip pabrėžia M. Vaščega, ES iniciatyva „REPowerEU“ padeda užtikrinti patikimą energijos tiekimą ir laipsniškai atsisakyti rusiškų iškastinių išteklių. Tai dera ir su pasirengimo krizėms strategija, kurioje daug dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros apsaugai, investicijoms į pažangias technologijas, energetinę nepriklausomybę ir visuomenės atsparumo didinimą. Tokiu būdu siekiama, kad incidentai, tokie kaip komunikacijų kabelių pažeidimai jūros dugne, nepasikartotų, o gyventojai būtų pasirengę ir gamtinėms nelaimėms – potvyniams ar gaisrams.

ES taip pat siekia stiprinti ir savo gynybinius pajėgumus. Iki 2030 m. planuojama užtikrinti aukštą parengtį, o „ReArm Europe“ planas leis sutelkti iki 800 mlrd. eurų investicijoms į ginklų įsigijimą, gynybos pramonės plėtrą ir karinį mobilumą. Ukrainos vaidmuo kuriant naują Europos saugumo architektūrą yra itin svarbus, todėl ES siekia paspartinti Ukrainos integraciją į Sąjungą.

Galiausiai, ES kosmoso programos – „Galileo“, „Copernicus“ ir naujoji „IRIS2“ – suteiks galimybę stebėti Žemę, greičiau aptikti pavojus bei užtikrinti patikimą ryšį krizės metu.

Visuomenė – svarbi ES saugumo grandis

ES saugumo strategijoje pabrėžiama, kad pasirengimas grėsmėms turi būti ne tik institucijų, bet ir visos visuomenės rūpestis. Todėl numatytos priemonės, kaip kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie grėsmių prevencijos ir saugesnės aplinkos – nuo mokyklų programų, padedančių jauniems žmonėms suprasti saugumo iššūkius, iki praktinių rekomendacijų gyventojams, kaip pasirūpinti atsargomis namuose ar išmokti elgtis ekstremaliose situacijose. Daug dėmesio skiriama ir bendruomenių įtraukimui: vietos organizacijos, socialiniai partneriai bei akademinės bendruomenės kviečiami tapti aktyvia prevencijos dalimi. Tokiu būdu kiekvienas pilietis tampa svarbia grandimi kuriant atsparią ir saugią Europą.

Siekiant edukuoti Lietuvos visuomenę, kaip kiekvienas gali prisidėti prie ES saugumo stiprinimo, atpažinti grėsmes, supažindinti su aktualiais Europos saugumo sprendimais, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje rugpjūčio 29–30 d. dalyvaus „Būtent!“ diskusijų festivalyje, vyksiančiame Bernardinų sode, Vilniuje. Čia bus surengta 10 diskusijų saugumo ir geopolitikos temomis: nuo ES saugumo sprendimų, kaip atsijungimas nuo BRELL elektros žiedo, povandeninių kabelių apsaugos stiprinimas, kosmoso technologijų vaidmuo saugume iki veiksmingų sankcijų Rusijai, sėkmingos Ukrainos integracijos ir ES prioritetų. Taip pat bus aptariamos kovos su dezinformacija, dirbtinio intelekto, piliečių įsitraukimo į krizių valdymą ir visuomenės atsparumo stiprinimo temos.

„Tokias diskusijas rengti yra itin svarbu, nes būtent per atvirą dialogą gimsta geriausi sprendimai Europos saugumui, o tokie renginiai tampa veiksminga platforma informuoti visuomenę apie tai, kaip ES stiprina savo atsparumą,“ – pabrėžia M. Vaščega.