Liepos 31 d. prie Šiaulių, Ginkūnuose, vyras apšaudė dingusio gyvūno paiešką vykdžiusį droną. Informacija apie incidentą buvo pasidalinta feisbuko puslapyje „Drone OPS – dingusiųjų paieška dronais“.
„Liepos 31 d., apie 15:00 val., Ginkūnuose (Šiaulių r.), vykdant dingusiojo gyvūno paieškos operaciją, į mūsų teisėtai pakeltą gelbėjimo droną buvo šaudyta iš šaunamojo ginklo. Tai ne atsitiktinumas. Tai sąmoningas išpuolis prieš tuos, kurie kasdien atsiliepia į pagalbos šauksmą“, – tvirtina dronų operatoriai.
Droną nušovęs vyras: „Dar rimtesniu ginklu pašaudysiu, jeigu dar skraidysit“
„DRONE OPS“ teigimu, paieškos operacija vyko griežtai laikantis visų įstatymų.
„Aplinkiniai gyventojai buvo iš anksto informuoti apie skrydį, komanda buvo su aiškiais skiriamaisiais ženklais, o dronas skrido neperžengdamas šaulio kiemo ribų. Ir net jeigu būtų – tai niekam nesuteikia teisės kelti ginklą prieš įrangą, kuri skirta gelbėti“, – nurodoma puslapyje.
„Staiga pasigirdo keli duslūs šūviai. Vienas jų kliudė priekinę drono sparnuotę. Jei kulka būtų pasislinkusi vos keliais milimetrais, sparnuotė galėjo būti visiškai nutraukta, o 4 kilogramus sveriantis dronas būtų nekontroliuojamai kritęs žemyn. Tokiu atveju jis galėjo kliudyti žmogų. Vaiką. Bet ką stovintį netoliese. Tai buvo akimirka, kuri galėjo baigtis labai skaudžiai – tik sėkmės dėka jos pavyko išvengti“, – pasakoja dronų operatoriai.
Jie teigia situaciją nufilmavę, o vaizdo įrašą ketina perduoti policijai.
Taip pat dronų operatoriai pasakoja po incidento nuvykę pas šaulį aiškintis situacijos, tačiau iš jo esą išgirdo: „Dar rimtesniu ginklu pašaudysiu, jeigu dar skraidysit.“
Pasipiktinę „DRONE OPS“ viliasi, kad asmuo neteks visų leidimų ginklui ir bus patrauktas atsakomybėn už savo veiksmus.
Patyręs dronų pilotas: tiesiog negalima šaudyti
Nors Ginkūnų gyventojas sugadino svetimą turtą ir sukėlė pavojų aplinkiniams, ne mažiau svarbu, ar dronų operatoriai valdė bepilotį laikydamiesi visų taisyklų.
Bepiločių orlaivių pilotas ir instruktorius Povilas Stankūnas pabrėžia, kad valdant dronus visada reikia atkreipti dėmesį į svarbias detales – tiek į drono, tiek į vietos, kur vyksta skrydis, specifiką. Todėl tam, kad išvengtų nelaimių, patyrę pilotai vengia kelti dronus tose vietose, kur yra žmonių.
„Visą laiką įsivaizduoji, ieškai kažkokios vietos, kur galėtum padaryti avarinį nusileidimą, nes ir pačiame veikiančiame drone yra tiek visokių niuansų, kad nuolat yra šansas, jog kažkas virš tos zonos gali nutikti ne taip. Dėl to vengi skraidymo virš žmonių“, – komentuoja jis.
Tiesa, atliekant su dronu kokias nors užduotis (pavyzdžiui, fotografuojant ar filmuojant), bepilotis orlaivis gali neišvengiamai priartėti ir prie gyvenamųjų namų ar žmonių.
„Man pačiam būna – jei reikia daryti kokias nors inspekcijas, kada reikia užfiksuoti, kaip atrodo daugiabučio ar namo pertvaros ar kitos vietos, tu to paprasčiausiai neišvengsi. Atstumas būna mažas, todėl informuoji ir dažniausiai darai skrydį“, – pasakoja P. Stankūnas.
Gali būti, kad „Drone OPS“ neinformavo Ginkūnų gyventojų apie tai, kad pasitelkdami droną ieško gyvūno, tačiau ar dėl to žmogus galėjo droną nušauti? P. Stankūnas pabrėžia, kad bet kuris žmogus, nusipirkdamas žemės sklypą, nenusiperka oro erdvės virš jo, todėl ir savavališkų veiksmų prieš objektus, esančius šioje erdvėje, negali imtis.
„Nesvarbu, ar tai yra pilotuojamas, ar nepilotuojamas orlaivis, tiesiog negalima šaudyti. Čia toks pat atvejis, kaip būtų šaudoma į parasparnį, parašiutininką arba kokį nors lėktuvą“, – sako P. Stankūnas.
Bepiločių orlaivių pilotai turi laikytis taisyklių
Transporto kompetencijų agentūra nurodo, kad Europos Sąjungoje galioja bendros bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės ir tvarka, kurios nustatytos Europos komisijos reglamentu Nr. (ES) 2019/947. Už šių taisyklių laikymąsi skrydžio metu atsakingas bepiločio orlaivio naudotojas.
Taisyklės apima reikalavimus, taikomus skrydžių saugai, nuotolinio piloto kvalifikacijai, bepiločio orlaivio naudotojo registracijai. Visgi jos nereglamentuoja privačios nuosavybės apsaugos.
„Pagal kompetenciją, dėl Reglamento (ES) 2019/947 pažymime, kad arti pavienių pašalinių asmenų galima skristi tik vykdant skrydžius atvirosios kategorijos A1 pakategorėje (jei bepiločio orlaivio didžiausioji kilimo masė yra mažesnė nei 250 g arba bepilotis orlaivis yra paženklintas C1 klasės identifikavimo ženklu).
Kitais atvejais (A2 ir A3 pakategorėse) bepilotis orlaivis turi būti išlaikomas reikiamu saugiu horizontaliu atstumu nuo pašalinio asmens. Atvirojoje kategorijoje skrydžiai virš sambūrių draudžiami“, – komentuoja agentūros Civilinės aviacijos departamento Skrydžių priežiūros skyriaus grupės vadovas Egidijus Mykolaitis.
Tais atvejais, kai nesilaikoma atvirosios kategorijos reikalavimų (pavyzdžiui vykdomas skrydis nėra tiesiogiai matomas ar skrendama aukščiau nei 120 m nuo artimiausio žemės paviršiaus taško), skrydis patenka į specialiąją kategoriją. Tokiems skrydžiams reikalingas leidimas, kurį išduoda Transporto kompetencijų agentūra.
Agentūra taip pat pažymi, kad dronais negalima vykdyti skrydžių vietose, kuriose vykdomi reagavimo į nelaimes veiksmai, arba arti šių vietų, išskyrus atvejus, kai pilotai yra gavę atsakingų tarnybų (pavyzdžiui, policijos, muitinės ir pan.) leidimą tai daryti.
Kas gresia už šūvius į droną?
Šiaulių apskrities policijos atstovas Artūras Šliavas nurodė, kad pareigūnai gavo du pranešimus: ir iš drono savininko, ir iš to žmogaus, kuris šaudė į droną.
A. Šliavo teigimu, kol kas tikslinamos įvykio aplinkybės.
„Pirminiais duomenimis, policija, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 115 str., aiškinsis dėl galimai tyčinio turto sugadinimo ir, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 482 str., – dėl galimai neteisėto šaudymo iš ginklo“, – nurodė policijos atstovas.
Pagal ANK, tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų.
Neteisėtas šaudymas iš ginklo gyvenamosiose vietovėse ir šaudyti neskirtose vietose, taip pat šaudymas šaudyti skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų. Pakartotinai nusižengimus – bauda iki 200 eurų ar net ginklo konfiskavimas.
„Taip pat policija konsultuosis su Transporto saugos administracija, ar nebuvo veikos, kuri apibūdina Administracinių nusižengimų kodekso 393 ir 394 str., nuostatas“, – pridūrė A. Šliavas.
Kitaip tariant, pareigūnai aiškinsis, ar nebuvo orlaivių naudojimo taisyklių ir oro erdvės naudojimo ir skrydžių taisyklių pažeidimų.
Savo ruožtu Policijos departamentas nurodė, kad sugadinus ar sunaikinus kitam asmeniui priklausantį daiktą, priklausomai nuo padarytos žalos gali būti taikoma ne tik administracinė atsakomybė pagal ANK 115 str., bet kai kuriais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 187 str. (Turto sunaikinimas ar sugadinimas).
Pagal BK, tas, as sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. O tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti panaikinamas leidimas ginklui.
Taip pat, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.
Konfliktą spręs teisme
Abi pusės dabar konfliktą spręsti ketina teismuose.
„Nuvykau pas jį į vietą, sakau, ką jūs darot, kodėl šaudėt į droną, ar žinot, ką mes darom, kas esam? Sako, man neįdomu, jūs skraidot virš mano kiemo. Sakau, virš jūsų teritorijos nebuvom įskridę. Jis sako, jei dar skraidysit – turiu dar galingesnį ginklą“, – TV3 Žinioms pasakojo drono pilotas Edvinas Liepinis.
„Aš parašiau pareiškimą policijai, nežinau, dabar ikiteisminį tyrimą pradės, nepradės, kaip čia rutuliuosis. Dabar galva visa ištinusi dėl tų įvykių – nežinau. Svarstau, kaip galėjau pasielgti, reikėjo nufilmuoti, nufotografuoti tą patį droną ir policijai pranešti“, – kalbėjo šūvius paleidęs Ginkūnų gyventojas Konstantinas Jukubka.
Transporto kompetencijų agentūros atstovas sako nesiryžtantis spręsti, kas šiame konflikte kaltas, kas ne. Dronų skrydžiai yra taip pat reglamentuojami visoje Europos Sąjungoje ir taisyklės pilotams yra vienodos. Svarbiausia, kad skraidantis objektas nekeltų pavojaus tiek ore, tiek ant žemės.
„Pilotas turėtų suvokti, kokioje kategorijoje skrydį vykdo, kokie apribojimai taikomi, taisyklės“, – sakė civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta.
Tačiau ir žmonės neturėtų imtis savavališkų veiksmų.
„Tik teisėsaugos institucijoms yra suteikta teisė naudoti priemones numušti dronus, ir tik tais atvejais, kai tas dronas, bepilotis orlaivis kelia grėsmę visuomenei“, – aiškino specialistas.
Dronų pilotai turėtų skraidydami laikytis visų reglamentų pagal tai, kokio dydžio dronas ir kokiu tikslu ir kur yra skraidoma.
O gyventojams Policijos departamentas primena – pamačius droną virš savo kiemo ar teritorijos, visų pirma rekomenduojama:
- Nesiimti jokių savavališkų veiksmų – nenaudoti ginklų ar kitų priemonių dronui numušti.
- Užfiksuoti aplinkybes: kur, kada ir kaip dronas skraidė, jei įmanoma – nufotografuoti ar nufilmuoti.
- Kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112, jei dronas kelia realią grėsmę saugumui ar privatumui, jei įtariate, kad vykdomas neteisėtas filmavimas ar sekimas ir jei skrydis trunka nepagrįstai ilgai ar pažeidžia ramybę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
