UŽT praneša, kad mažiausias nedarbas šių metų pradžioje fiksuotas Neringos (4 proc.), Klaipėdos r. (5,9 proc.), Skuodo r. (6,9 proc.) bei Birštono (po 7,1 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Kalvarijos (13,8 proc.), Ignalinos r. (13 proc.), Biržų r. ir Šalčininkų r. (po 11,7 proc.).
2023 metais nedarbas augo Pagėgių (1,8 proc. punkto), Plungės r. ir Šilalės r. (po 1,4 proc. punkto), Šalčininkų r. (1,3 proc. punkto) ir Radviliškio r. bei Lazdijų r. (po 1,2 proc. punkto) savivaldybėse.
Nedarbas labiausiai mažėjo Druskininkuose (-1,3 proc. punkto), Rokiškio r. (-1 proc. punktu), Akmenės r. ir Palangos m. (po -0,9 proc. punkto), Raseinių r. ir Trakų r. (po -0,8 proc. punkto).
„2023 m. UŽT klientų aptarnavimo skyriuose iš viso buvo įregistruota 272,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 13,9 tūkst. (4,9 proc.) mažiau nei 2022 m.“, – komentuoja specialistai.
Didžiausią nedarbą fiksuojančios savivaldybės: žmonės pratę gyventi iš socialinių pašalpų
Ignalinos r. savivaldybės mero Laimučio Ragaišio teigimu, didelis nedarbas šiame regione susiklostė istoriškai. Tokiai padėčiai įtakos turi darbo vietų stoka. Taip pat didelė bėda, anot pašnekovo, yra ilgalaikis nedarbas.
„Tam tikra grupė žmonių renkasi nedirbti, nes išgyvena iš socialinių pašalpų, įvairių paramos organizacijų teikiamos pagalbos, galimai iš nelegalaus darbo. Pasitaiko atvejų, kai siūlomo darbo atsisakoma dėl per mažo atlyginimo“, – pažymi jis.
Anot L. Ragaišio, nemaža dalis Ignalinos r. gyventojų dirba Vilniuje, įmonių parūpintu transportu vyksta į gamyklas Visagine, Pabradėje.
„Norintys dirbti žmonės susiranda darbą. Ignalinos r. savivaldybė pasirūpino nemokamu susisiekimu vietiniais maršrutais, tad ir iš atokesnių rajono vietų gyventojai gali nemokamai atvykti į Ignaliną“, – įvardija meras.
Tuo tarpu Biržų r. savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius iniciatyvai „Tvari Lietuva“ teigia, kad šiame regione ryškus darbų sezoniškumas. Anot jo, Biržų r. – žemės ūkio karštas, taigi nemaža dalis savivaldybės gyventojų dirba būtent šioje srityje.
„Kaip ir daug kur Lietuvoje, taip ir pas mus, metų pabaigoje į gimtinę grįžta užsienyje dirbantys asmenys. Jie registruojasi Užimtumo tarnyboje, o po kelių mėnesių vėl išvyksta. Šis rodiklis pastaraisiais metais gerokai šoktelėjo į viršų“, – sako K. Knizikevičius.
Gerinant nedarbo rodiklius, Biržų r. savivaldybėje vykdoma Užimtumo didinimo programa, kurios tikslas didinti savivaldybės gyventojų užimtumą, skatinti juos darbinei veiklai bei ugdyti darbo įgūdžius. Programoje dalyvauja ilgalaikio bedarbio ir darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys gyventojai, registruoti Užimtumo tarnyboje.
„Programoje numatomos paslaugos ir priemonės, kurios gali sumažinti socialinę įtampa visuomenėje, padėti užsidirbti būtinų lėšų dirbant laikinuosius darbus seniūnijose, skatinti motyvaciją darbui, išspręsti iškilusias problemas“, – tikina Biržų r. savivaldybės meras.
Šalčininkų r. savivaldybės atstovai patikslina, kad 2024 m. pradžioje buvo registruota 245 bedarbiais daugiau nei tokiu pačiu metu praėjusiais metais. Anot specialistų, sausio 1 d. bedarbiai sudarė 11,7 proc. Šalčininkų rajono darbingo amžiaus gyventojų.
Jie priduria, kad nedarbo didėjimui ir įmonių uždarymui Šalčininkų r. didelį poveikį turėjo pandemijos padariniai, ekonominiai sunkumai dėl Ukrainoje vykstančio karo.
Iniciatyva „Tvari Lietuva“ dėl nedarbo priežasčių ir rodiklių gerinimo galimybių kreipėsi ir į kitas savivaldybes, tačiau komentarų nesulaukė.
SADM: 2024 m. tikėtina mažesnė darbuotojų samda
SADM, apžvelgdama nedarbo rodiklius pažymi, kad išaugusios energijos ir žaliavų kainos, tiekimo grandinių sutrikimai, padidėję skolinimosi kaštai 2023 m. turėjo įtakos darbo paklausos sumažėjimui. Nepaisant šių sumažėjimų ir darbo rinkos lėtėjimo ženklų, situacija Lietuvos darbo rinkoje reikšmingai nekito.
Neapibrėžtumas vidaus ir eksporto rinkose, besitęsiantis karas Ukrainoje, augančios palūkanos, pristabdomi ar atidedami įmonių plėtros planai gali nulemti mažesnę darbuotojų samdą 2024-iais. Ilgėjant darbo paieškos laikui, tikėtinas ilgalaikių bedarbių skaičiaus augimas. Vis dėlto, kaip ir ankstesniais metais, tęsis konkurencija dėl kai kurių profesijų darbuotojų stygiaus rinkoje.
Taip pat, anot SADM specialistų, išlieka regioninių skirtumų, didėja atskirtis tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų. Lyginant su praėjusių metų pradžia, 2024 m. sausio 1 d. registruotas nedarbas didėjo 38, mažėjo 16 savivaldybių, 6 – nepakito.
„Išlieka didelė nekvalifikuotų bedarbių dalis. Kas trečias registruotas bedarbis (35,5 proc.) neturi profesinio pasirengimo. Daugiau kaip pusė nekvalifikuotų bedarbių yra jaunesni nei 25 m. amžiaus. Nekvalifikuotam darbui laisvų darbo vietų registruota mažiau nei tokį darbą norinčių dirbti asmenų, tad kvalifikacijos neturėjimas – viena iš priežasčių, kodėl nekvalifikuotiems asmenims sunku įsidarbinti“, – pažymi SADM specialistai.
Vidutinė nedarbo išmoka – žemesnė už skurdo rizikos ribą
Savo ruožtu „Sodra“ iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pateikė duomenis apie nedarbo išmokas 2023 m. laikotarpiu. Anot specialistų, jas gavo 76,6 tūkst. žmonių, o vidutinė nedarbo išmoka pernai siekė 503 EUR.
Vidutinė nedarbo išmoka 2023 m. gruodį buvo 529 EUR. Gruodžio mėnesio duomenimis, didžiausias išmokas – vidutiniškai 580 EUR – gavo 30–40 m. asmenys. Mažiausios nedarbo išmokos – 334 EUR dydžio – pasiekė gavėjus iki 20 m. amžiaus.
ELTA primena, kad skurdo rizikos riba 2023 m. vienam žmogui buvo 566 EUR, namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. – 1188 EUR.
