Gyventojai įspėjami, kad prie bebrų geriau nesiartinti, su jais nesifotografuoti, nes šie graužikai gali pulti žmones ir mirtinai sužeisti.
Lazdijų rajono, Giraitės medžiotojų klubo pirmininkas Donatas Račkauskas tikrina bebrų spąstus. Šiame melioracijos griovyje šių gyvūnų – apstu. Šį kartą spąstai tušti.
„Naudojami selektyviniai, kurie užtikrina greitą gyvūnų žūtį. Tik tokius pagal medžiojimo taisykles galima naudoti", – apie spąstus pasakojo D. Račkauskas.
Lazdijų rajone, Šventežerio seniūnijoje esančiame melioracijos griovyje medžiotojas per savaitę jau sumedžiojo šešis bebrus. Mat pradėjo skųstis vietos ūkininkai, kad pasėliai tvinsta. Štai koks ežeras žmonių ganykloje susidarė. Neabejojama, kad tai – bebrų darbas. Lazdijų savivaldybės žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas sako, kad jau pradėjo gauti pranešimus apie bebrų daromą žalą.
„Užtvenktas yra melioracijos griovys ir patys matote, ką daro tie mūsų garsūs statybininkai", – kalbėjo Lazdijų rajono savivaldybės Žemes ūkio ir melioracijos skyriaus Vedėjo pavaduotojas Algis Balčius.
Bebrai darbuotis pradeda, kai vandens telkiniuose ir melioracijos grioviuose nebelieka ledo.
Bebrams šis laikas – pats darbymetis. Vyksta intensyvios namelių statybos, urvų ir trobelių valymas, užtvankų tvirtinimas. Ir rezultatas – užliejamos pievos ir pasėliai.
Darbymetis ne tik bebrams, bet ir medžiotojams. Jie ne tik medžioja šiuos didžiausius Lietuvoje graužikus. Bet ir ardo jų padarytas užtvankas, kad kuo mažiau žalos būtų padaroma. Tačiau tai panašu į kovą su vėjo malūnais. Štai ir čia medžiotojai nuardė užtvanką. Nuardė, bet žino, kad netrukus stovės nauja. Šeimoje įprastai gyvena net keliolika bebrų. Tad per dieną ar dvi pastatyti naują užtvanką jiems – juokų darbas.
„Užvakar buvo išardyta užtvanka, o šiandien vėl yra sustatyta. Ir kuo puikiausiai vėl toliau dirba bebrai. O medžiotojams yra didžiausia problema, kad medžioti galima tik šviesiu paros metu‘‘, – kalbėjo medžiotojas D. Račkauskas.
Kad peržiemoję ir išsiilsėję bebrai dirba išsijuosę – vaizdai kalba patys už save. Atrodo, kad čia būtų praūžusi smarki vėtra ir išlaužiusi medžius. O iš tiesų darbuojasi aštriadančiai. Nugriaužia medžius, stambesnius dar susmulkina į kelias dalis ir tempia naujos užtvankos daryti. Bebrai labai gudrūs ir saugosi žmogaus. Darbuotis pradeda kai sutemsta, o dieną ilsisi urve. Tad ir sumedžioti juos nėra paprasta.
„Jie ypač kvapams labai jautrūs. Jei spąstus, leidžiamus pastatyti, reikia su pirštinėmis statyti, kad neužuostų kvapo. Medžiojant ir vėją reikia pasirinkti. Labai jie gyvūnai jautrūs", – kalbėjo medžiotojas.
„Jų dabar dienos ir naktys, o tiksliau – naktys. Dienomis jie ilsisi. O dabar dirba jų visos brigados, visos šeimos", – pasakojo A. Balčius.
Nuo bebrų kenčiantys ūkininkai mano, kad reiktų gerokai pamažinti jų populiaciją. Lazdijų rajono Prygos kaimo gyventojai pasakoja, kad bebrų šiose apylinkėse – knibžda.
„Išardė, išardė, tai truputį aprimo. Bet sakė, ten už miškeliovėl jų yra. O ką su jais daryti, nežinau. Medžioti, valgyti. Reikia leidimų, reikia visko. Sakė, delikatesas mėsa", – sakė vietos gyventojas Jonas.
„Jie bjaurūs, tegu juos galas. Nežinau kam juos garbina ar juos laiko. Juos visai reikia naikinti. Gi žalos šitiek daro", – antrino kitas gyventojas Vitas.
Beje, specialistai perspėja – bebrus medžioti ar jų namus ardyti galima iki balandžio 15 dienos. Po jos iki rugpjūčio šiuos graužikus privaloma palikti ramybėje. Mat netrukus bebrų šeimynos gausės – patelės atsives mažylių.
