Kadangi šiuo metu prioritetinėse grupėse, kurios yra susijusios su amžiumi, ligomis, dalis žmonių delsia skiepytis ir laukia „Moderna“ ar „Pfizer“ vakcinų, kurių yra ne visuose skiepijimo centruose, nutarta spartinti vakcinaciją.
„Šią savaitę įjungsime paralelinį greitį – išnaudojant „AstraZeneca“ likučius pradėsime vakcinuoti ir didelius kolektyvus, dideles grupes, kurie irgi yra prioritetinėse grupėse, tik kiek žemiau“, – žurnalistams antradienį sakė A. Dulkys.
Pasakė, kokios įmonės gali sudarinėti sąrašus
Kaip portalui tv3.lt nurodė ministro patarėja Aistė Šuksta, sąrašus norinčiųjų skiepytis galės sudarinėti įmonės, organizacijos, turinčios daugiau nei 500 darbuotojų.
„Nesvarbu, kiek žmonių norės vakcinuotis, svarbiausia, kad dirbančiųjų būtų daugiau nei 500. Toliau su tuo sąrašu reikės kreiptis į savivaldybės vakcinavimo koordinatorių ir bus pasakyta, kuris vakcinavimo centras gali organizuoti skiepijimą“, – informavo ji.
Tiesa, vėliau patarėja patikslino, kad visgi turimų darbuotojų kartelė paruoštame įsakymo projekte sumažinta iki 250, mat paaiškėjo, kad nėra daug įmonių su daugiau nei 500 darbuotojų, kur būtų ir koronaviruso židiniai.
Kaip patikino ministro atstovė, skiepytis galės visi darbuotojai, nepriklausomai nuo amžiaus ar nepriklausymo jokiai rizikos grupei. Taip pat jie galės pasirinkti vakciną.
„Tik reikia turėti omenyje, kad jei bus pasirinkta „Moderna“ ar „Pfizer“, teks laukti ilgiau, nes dar yra asmenų iš aukščiau esančių grupių, kurie taip pat laukia šių vakcinų“, – sakė A. Šuksta.
Kaip nurodė ji, šis naujas pakeitimas įsigalioja nuo balandžio 8 d., tad nuo ketvirtadienio jau galima teikti sąrašus ir laukti paskirtos dienos.
Vėl kels pykčius dėl skiepijimo prioritetų?
Paklausta, ar vis tik nėra nuogąstaujama, kad leidimas įmonėse skiepytis visiems be eilės nesukels dar daugiau pykčių dėl skiepijimo prioritetų, ministro atstovė teigė, kad tai mažas žingsnis masinės vakcinacijos link.
„Vakcinavimas yra labai jautri tema. Nepaisant to, kad žiniasklaida ūžia, kad žmonės nenori vakcinuotis, iš to, kaip žmonės prašo vakcinų, tai labai nori. Deja, tik neturime pakankamo vakcinų kiekio tam, kad pradėtume masinę vakcinaciją. Bet tai yra mažas žingsnis link to, kad didintume vakcinavimo apimtis ir pradėtume vakcinuoti ir kitus asmenis“, – sakė A. Šuksta.
Kaip nurodė A. Dulkys, į Lietuvą šią savaitę turėtų būti atgabenta 70 tūkst. „Pfizer“ ir 15 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinų. Taip pat šiuo metu turima apie 60 tūkst. nesunaudotų „AstraZeneca“ vakcinų, „Moderna“ – beveik 9 tūkst., „Pfizer“, – mažiau nei 5 tūkst.
Kolektyvų skiepijimas – tik turint pakankamai vakcinos
Kaip portalui tv3.lt pasakojo gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis, visuomenės imuniteto galima siekti difuziškai – skiepijant visus iš eilės, bet lygiai taip pat turint pakankamai vakcinos skiepijimas gali būti kryptingas pasirenkant konkrečius kolektyvus.
„Visuomenės imunitetas turi būti ne tik suprantamas kaip visos Lietuvos gyventojų imunitetas. Mūsų visuomenė susideda iš mažesnių bendruomenių, niekas nesame koks statistinis vidurkis, turime mažesnius kolektyvus. Tad būtent skiepijant juos žingsnis po žingsnio ir galėtume artėti to siekiamo visuomenės imuniteto link“, – sakė gydytojas.
Pašnekovas pažymėjo, kad turi būti pasirinkti konkretūs požymiai, pagal ką minimi kolektyvai būtų pasirinkti.
„Tarkime, kaip pavyzdį pateikiu sporto klubą. Darbuotojų jame yra nedaug, lankytojų – santykinai nedaug, jie yra pastovūs. Įvardijant šią bendruomenę kaip kolektyvą iškeliame sąlygą – pasiekti 95 proc. imunizaciją ir tada atidarome šitą klubą laisvai gyventi ir dirbti. Ir tokiu principu, neabejoju, būtų galima įvardinti daug kitų kolektyvų“, – sakė V. Usonis.
Visgi profesorius pažymėjo, kad apie tai galima kalbėti tik turint pakankamai vakcinų: „Tai yra pirma ir būtinoji sąlyga, kad turime pakankamai vakcinos. Ir tada tikslas yra kuo įmanoma greičiau ją panaudoti, kad negulėtų sandėliuose.“
Rizikos grupių strategija išsisemia
V. Usonis kartu apgailestavo, kad neturima valstybinės skiepijimo programos su visais jai būdingais valdymo elementais.
„Tai yra vadovėliniai dalykai, kad bet kokia programa turi prasidėti nuo intensyvaus informacinio darbo. Deja, to Lietuvoje neįvyko. Gruodžio 27 d. atsirado vakcina ir labai teisinga, kad pirmas etapas buvo rizikos grupių skiepijimas. Tačiau praėjo trys mėnesiai ir rizikos grupių strategija jau išsisėmė ir net gali tapti kliūtimi tolimesniam vystymui.
Dabar mes prieiname prie etapo, kai svarbus visuomenės imuniteto formavimas ir jau nuo senų laikų žinome tą 60–70 proc., kurie yra reikalingi tam, kad visuomenė galėtų lengviau atsikvėptų ir pereiti prie normalesnio gyvenimo. Deja, tai nėra įvardinta, vis dar akcentuojamas labai griežtas rizikos grupių pasirinkimas, tačiau tai yra teisinga tik tol, kol turimas vakcinos trūkumas. Taip, kitas dalykas, jei nepasiekiame tų rizikos grupių – kaimo žmonių ir pan. tada reikia analizuoti, žiūrėti, ką daryti“, – pastebėjo profesorius.