Teismo duomenimis, nelaimė darbe, kurios metu apdegė vyras, įvyko 2020 m. balandžio 8 d. Teismas nukentėjusiojo A. Š. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš civilinio atsakovo, bendrovės, nukentėjusiajam 300 eurų turtinei žalai ir 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
„Kaltinamasis, pats sukėlęs nukentėjusiajam pavojingą būseną, būdamas darbdaviu ir privalėdamas suteikti darbuotojui pirmąją pagalbą, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ir galėdamas tai padaryti, to nepadarė, tačiau parvežė nukentėjusįjį į namus ir jį paliko“, – sako Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė.
Tai, kad nukentėjusiojo A. Š. gyvybei grėsė pavojus, patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvados.
Kaltinamasis R. P. savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jokių darbų kartu su nukentėjusiuoju A. Š. bendrovės patalpose neatliko: kuro iš bako nepylė, kampiniu šlifuokliu kuro bako nepjovė, nukentėjusįjį pamatė jau degantį ir jį gesino.
Kaltinamasis pateikė įvairių išgalvotų versijų, kaip galėję užsidegti nukentėjusiojo drabužiai. R. P. nurodė, kad jokių darbų saugos ar priešgaisrinės saugos taisyklių jis nepažeidė ir sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas kilo ne dėl jo kaltės – esą specialūs rūbai A. Š. buvo išduoti, tik vyras pats jų nevilkėjo.
Taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo be pagalbos nepaliko, nes pats A. Š. prašęs nekviesti greitosios medicinos pagalbos, o jį parvežti į namus, ką kaltinamasis ir padaręs. Po ko išvažiavo atvežti vaistų, tačiau vaistų perduoti nepavyko, nes nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.
Teismas konstatavo, kad minėtus kaltinamojo R. P. parodymus paneigė nukentėjusiojo parodymai. Vyras sakė, kad dirbo įmonės patalpose, vykdė kaltinamojo R. P. nurodymus, kartu su kaltinamuoju pylė iš sunkvežimio kuro bako degalus, jo rūbai užsidegė nuo sprogimo, kuris kilo kaltinamajam pjaunant kuro bako, kuriame buvo likę dyzelino ir benzino mišinio, kampą, kad būtų galima išpilti iš bako visą kurą, o jis tuo metu stovėjo prie atidarytos kuro bako angos ir visas ugnies pliūpsnis teko jam.
Užsidegus rūbams jis bandė gesinti ugnį voliodamasis, jį gesino ir kaltinamasis R. P., tačiau nepavykus ugnies užgesinti, jis nubėgo ir šoko į vandens statinę ir taip užsigesino. Buvo nudegę visi jo rūbai, kuriuos nusiplėšė, o apdegusius ir apsilydžiusius batus jam nuo kojų nutraukė kaltinamasis.
Nukentėjusiojo R. P. klausė, ar kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau nenorėdamas pakenkti darbdaviui jis greitosios pagalbos atsisakė, po ko jį R. P. parvežė į namus, kur nebegalėdamas iškęsti skausmo nubėgo pas kaimynus ir šie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams, nenorėdamas pakenkti darbdaviui, pasakė, kad apdegė sprogus benzininio pjūklo bakeliui, tačiau vėliau apklausiamas nurodė teisingas įvykio aplinkybes.
Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jokie ugniai atsparūs darbiniai rūbai jam nebuvo išduoti. Šie parodymai patvirtinami liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Bendrovės patalpose jokių apdegusių rūbų, batų, nukentėjusiojo telefono, kitų buvusio gaisro pėdsakų nerasta. Nukentėjusiojo A. Š. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta jokių apdegusių drabužių. Tai patvirtina tai, kad įvykio vieta buvo sutvarkyta ir pašalinti visi galimi pėdsakai. Visa tai patvirtina nukentėjusiojo A. Š. parodymus ir paneigia kaltinamojo R. P. parodymus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.
