Interpeliaciją K. Navickui inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parlamentarų parašus. Ją parėmė ir „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.
Opozicijos teigimu, K. Navickas nereaguoja ne tik į jos išsakytas pastabas, bet ir kitų raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus, neįsiklauso į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, tuo metu problemos žemės ūkyje tik kaupiasi.
Vienas iš interpeliacijos iniciatorių, „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika sako, kad pristatant interpeliaciją apima de javu jausmas, nes „prieš keturis metus beveik tą pačią dieną toje pačioje tribūnoje buvo kalbama apie to paties žmogaus interpeliaciją“. Nuo to laiko, pasak parlamentaro, niekas nepasikeitė.
„Ministras žadėjo sutelkti ministerijos biurokratus, tarnautojus, žemdirbių bendruomenę, išskirtinai remti smulkiuosius ūkininkus. Ta situacija, kuri buvo iki šiol, yra kaimo ir miesto priešinimas bei paskutiniu metu ypač išaiškėjęs stambiųjų ir smulkiųjų žemdirbių priešinimas. Tai turbūt privedė prie tos situacijos, kai nėra smagu nuvažiuoti į kaimą ir girdėti vien kritiką ir žodžius: „kodėl jūs nieko nedarote?“.
Turbūt gaila dėl tų valdančiųjų, kurie lygiai taip pat tą kritiką girdi ir gauna, bet šiai dienai neturi valios ar ryžto tiesai pažiūrėti į akis“, – kalbėjo K. Mažeika, pridurdamas nematantis ministro K. Navicko ryšio su žemės ūkiu.
Problemos, kurios esą kyla dėl K. Navicko „nekompetencijos, jau pradeda duoti rezultatus“ o tiek specialistų, tiek ekspertų vertinimu, jos tik gilės, priduria parlamentaras.
„Pirmieji žingsniai rodo, kad žemės ūkis ir žemdirbiai yra tik priemonė pasiekti savo asmeninius tikslus siaurose interesų grupėse. Tos pačios sutartys, kurios buvo rodomas ir klausimai užduoti dėl buvusios ministro darbovietės – Baltijos aplinkos forumo, kurioje, dėl kurios, beje, prieš 4 metus ir buvo inicijuojama interpeliacija, tie patys kolegos, kurie dabar stoja mūru, kalbėjo apie visišką degradaciją“, – priduria jis.
Ministras: kai kurie raginimai „dvelkia praeitimi“
Skaitydamas iš anksto paruoštus atsakymus į interpeliacijoje pareikštus priekaištus, ministras K. Navickas teigė, kad svarbiausias ir esminis klausimas, aplink kurį sukasi Europos bendroji žemės ūkio politika ir iš to vedanti ar susijusi Europos žaliojo kurso dalis.
„Kai kurie žaliajam kursui Lietuvoje mato grėsmę žemės ūkiui, aš matau galimybę. Europa pasirinko žaliąjį kursą, kurį jį matome visur – atsinaujinančioje energetikoje, tvariame transporte, žiedinėje ekonomikoje, atliekų perdirbime, ne išimtis ir žemės ūkis. Aš sieksiu ūkininkams to kurso link eiti. Mano aplinkosauginė patirtis yra stiprybė šiuose iššūkiuose“, – kalbėjo jis.
Raginimai šiandieniniame kontekste išsaugoti žemės ūkio status que, anot K. Navicko, dvelkia praeitimi: „Tai nėra ateitis, kurią norime matyti“.
„Kai kalbu apie tvarumą, turiu galvoje ne tik aplinkosaugą. Svarbiausias tikslas – kad ūkiai būtų tvarūs ekonomiškai, būtų gyvybingi ir save išlaikytų. Tai ypač aktualu smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kurių Lietuvoje turime daugiausiai. Jie labiausiai palaiko mūsų kaimo gyvybingumą, sukuria daugiausiai darbo vietų ir yra arčiau to, ko siekia žaliasis kursas. Palaikau ir palaikysiu žaliąjį kursą, kuris atneša pokyčius į visas mūsų gyvenimo sferas, nes žemės ūkis negali likti nuošalyje“, – kalbėjo jis.
K. Navickui pradėjus atsakinėti į opozicijos klausimus, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas paragino ministrą neskaityti „iš popieriaus“.
„Padėkite savo popierius į šalį ir būkite kaip tikras ministras, profesionalas. Papasakokite, atsakykite į klausimus. Padėkite juos į šalį. Tai yra nuobodu“, – tvirtino V. Bakas.
„Forma, kaip atsakinėju į klausimu, yra mano pasirinkimas, tai man leidžia Seimo Statutas. Išsamiai yra atsakyta raštu“, – atsakė K. Navickas.
Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius piktinosi, kad ministras supažindina su partijos programa, o ne atsako į klausimus.
Tęsdamas ministras teigė, kad strateginio plano prioritetas yra apsirūpinimas maistu: „Šiandien Lietuvoje pieno pagaminame apie 50 proc. daugiau negu suvartojame vidaus rinkoje. Bet perdirbimo, žinoma, šiek tiek trūksta. Kalbant apie pieno perdirbėjų iššūkius, nereiktų visko versti vien tik valdžios institucijoms. Šis ekonomiškai pajėgus sektorius turėjo prisiimti atsakomybę už tai, kad ne vienerius metus pieno gamintojus laikė ant minimalios pieno supirkimo kainos dietos. Šiandien turime to pasekmes“.
Atsakydamas į A. Skardžiaus kritiką, kad jis prisidengdamas „žaliuoju smegenų plovimu“ galimai spaudžia žemės ūkį krizės metu, ministras teigė, kad kompromisų šiuo klausimu yra pasiekta daug.
„Reglamentas yra aiškiai nurodęs, kokius tikslus reikia pasiekti, ir jie nėra pasikeitę. Pasikeitė situaciją ir tą reikia labai aiškiai paminėti“, – sakė jis.
Išklausę ministro atsakymus kai kurie Seimo nariai kėlė klausimus, kas gali būti kaltas nepakankamos žemės ūkio ministro kompetencijos eiti šias pareigas ir nebendradarbiavimo su žemdirbiais, kuriuo jis yra kaltinamas.
K. Mažeika teigia esąs įsitikinęs, kad dėl ministro visą atsakomybę turi prisiimti premjerė Ingrida Šimonytė.
„(Ministras) neturi ne tik kompetencijos, bet ir vadovavimo įgūdžių“, – teigė K. Mažeika.
Gegužę I. Šimonytė yra pareiškusi, kad pasitiki ministru ir nesureikšmina jam Seime inicijuotos interpeliacijos.
Buvęs žemės ūkio ministras „valstietis“ Giedrius Surplys pabrėžė, kad K. Navickas yra bene vienintelis ministras Lietuvoje, kuriam interpeliacija inicijuota jau du kartus.
„Praėjusioje kadencijoje interpeliaciją rengė konservatoriai, kurie dabar jus gina“, – teigė jis.
K. Navickui Seime atsakius į klausimus, sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu atsakymai bus pripažinti nepatenkinamais, bus organizuojamas slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru.
Kad ministras būtų atleistas iš pareigų, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.
Tai yra jau antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau šis bandymas žlugo.
