Kaip praneša Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tyrimas pradėtas dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo.
Tas, kas pažeidė šias teisės aktų nustatytas taisykles, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Benkunskas apie gaisro Paneriuose padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro.
„Vakar naktį pavyko suvaldyti galimą didesnį taršos mastą, nes didelė dalis iš gaisravietės užteršto vandens galėjo patekti į mūsų paviršinių nuotekų tinklus ir iškeliauti į Nerį. Šioje vietoje tikrai operatyvai sudirbo Aplinkos apsaugos departamento specialistai, mūsų paslaugų įmonės, sklendės buvo uždarytos ir tas vanduo neištekėjo iš teritorijos. Jis buvo siurbiamas, kol vyko gaisras ir vėliau išvežamas ir sandėliuojamas kaip jau pavojinga atlieka“, – žurnalistams savivaldybėje ketvritadienį teigė V. Benkunskas.
Jis taip pat perspėja gyventojus, kad nors oro taršos pavojaus ketvirtadienį nebėra, į gaisro teritoriją patenkančioms įstaigoms ir gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius dėl kietųjų dalelių.
„Šiai minutei oro taršos pavojaus nebėra, tas debesis nuplaukęs. Bet kokiu atveju, su kietosiomis dalelėmis reikia susitvarkyti. Yra rekomendacija susitvarkyti paviršius šlapio valymo būdu gaisro teritorijoje tiek gyventojams, tiek įmonėms ar įstaigoms – visiems reikia susitvarkyti paviršius, taip pat tekstilę, užuolaidas ir panašiai, kur galėjo tos dalelės nusėsti“, – sakė V. Benkunskas.
Penktadienį ugdymo įstaigoms rekomenduojama darbą tęsti nuotoliu
Vilniaus miesto meras taip pat atkreipė dėmesį, kad ketvirtadienį darbus toliau gyvai tęsė didesnė dalis iš 40 į gaisro poveikio teritoriją patenkančių darželių.
„Iš 40 darželių dauguma dirbo, bet jų apkrovimas nesiekė 50 proc. Tėvai galėjo atvesti vaikus į darželį, jie galėjo būti priimami, bet jų apkrovimas tikrai buvo nedidelis. O iš 22 mokyklų fiziškai pamokas vykdė tik 5. Visos kitos dirbo nuotoliniu būdu“, – teigė sostinės meras.
V. Benkunskas taip pat pabrėžė, kad oro taršos pavojus praėjęs, tačiau į gaisro poveikio teritoriją patenkančioms ugdymo įstaigoms savivaldybė rekomenduoja darbus nuotoliu tęsti ir penktadienį.
„Rekomendacija dirbti nuotoliniu būdu yra ir rytoj, penktadienį, kai galima susitvarkyti visus darbus su paviršiais, skalbimais, kad tikrai po Velykų atostogų būtų galima saugiai grįžti“, – pabrėžė V. Benkunskas.
„Oro užterštumo pavojaus dabar nėra. Kiekviena įstaiga greituoju būdu gali atlikti higieninius tvarkymo darbus, kur nusivalius paviršius ar tekstilės gaminius, galima grįžti saugiai į klases ir tęsti darbus. Bet tai turi įsivertinti kiekviena mokykla, nes kiekvienas atvejis individualus“, – sakė meras.
V. Benkunskas: pritrūko tarnybų komunikacijos
Meras V. Benkunskas pasigedo visuomenės sveikatos specialistų informavimo apie sostinę ištikusią nelaimę.
„Ko mes tikimės iš tarnybų – kad kiekvienas dirbtų savo darbą ir šitoje vietoje iš tikrųjų jau matėme, kad turime didelės apimties gaisrą, per pirmas, turbūt, 15–20 minučių turėjo išeiti reakcija, kaip žmonėms elgtis, ką žinoti, ko vengti ir panašiai. Ir tą turėjo užtikrinti visuomenės sveikatos specialistai, deja, tokios proaktyvios reakcijos pasigedome, dėl to savo komunikacijos kanalais tiek aš, tiek administracijos direktorius paskelbėm, koks yra debesis šitų kenksmingų dūmų ir ko reikėtų žmonėms, kurie pajus šitų dūmų poveikį ir ką reikėtų daryti“, – sakė V. Benkunskas.
Trečiadienio vakarą meras ir kiti savivaldybės tarnautojai per socialinį tinklą „Facebook“ ir kitas informacijos priemones pranešė gyventojams, kad dėl užterštumo, kurį sukėlė milžiniškas gaisras, negalima būti lauke, reikia užsidaryti langus.
„Tai iš tikrųjų tos reakcijos pritrūko. Nes suprantame, kad nelaimės atveju tinkamai informuoti visuomenę nuraminant, arba suteikiant informaciją, ką reikia daryti, yra labai svarbu“, – sakė sostinės vadovas.
Meras: laužynų miestų centruose turėtų nelikti
Vilniaus miesto meras V. Benkunskas mano, kad tokių laužynų didesnių miestų centruose neturėtų likti.
„Čia reikalingi valiniai sprendimai iš Seimo ir Aplinkos ministerijos, (...) nutraukiant taršos leidimus ir pasakant, kad tokia veikla negali būti“, – sakė V. Benkunskas.
„Tam tikrus žingsnius Aplinkos ministerija yra padariusi, kad nuo kitų metų tie reikalavimai griežtėja, bet vėlgi, jie bus taikomi naujiems subjektams, naujiems verslams, kurie norės įsikurti – jau tada jie automatiškai yra stumiami iš miesto. O tai, kas yra dabar 10–20 metų dirba ir turi leidimus, tai mes turime laukti arba panašių nelaimių arba jų pačių sprendimo “, – sakė meras.
Gaisras lokalizuotas per kelias valandas
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininko Donato Gurevičiaus teigimu, gaisras buvo lokalizuotas per kelias valandas nuo pranešimo gavimo.
„Bendrasis pagalbos centras pranešimą apie gaisrą vakar gavo apie 18.32 val. Valandos bėgyje buvo artimiausiems gyventojams, esantiems dviejų km spinduliu, išsiųstas perspėjimo pranešimas į mobiliuosius telefonus“, – kalbėjo D. Gurevičius.
„Gaisras buvo lokalizuotas apie 20 val. Lokalizacija reiškia, kad gaisras toliau nebeplinta ir esančių pajėgų pilnai užtenka“, – pridūrė jis.
Pasak D. Gurevičiaus, gelbėjimo štabe visą laiką buvo ir kitų pajėgų atstovai: policininkai, medikai, aplinkosaugininkai.
Anot jo, gaisro metu žuvusių ar sužeistųjų nėra. Pasak D. Gurevičiau, piko metu gaisro židinys apėmė apie 1300 kv. metrų.
Perspėjimo pranešimai išsiųsti tik 2 km spinduliu buvusiems gyventojams
Anot D. Gurevičiaus, įspėjamieji pranešimai dėl gaisro buvo išsiųsti tik 2 kilometrų spinduliu nuo gaisro židinio buvusiems gyventojams.
„Buvo priimtas sprendimas, 2 kilometrų spinduliu nuo židinio evakuoti gyventojus. Gal tai nebuvo aiškiai iškomunikuota ir dar dabar žmonės klausia, kodėl to pranešimo negavo. (...) Gelbėjimo darbų vadovų sprendimu artimiausi gyventojai nuo tos vietos buvo informuoti apie grėsmę ir nukreipiami į lt72.lt. Lygiagrečiai stebėjome ir informacinę erdvę, raginome gyventojus užsidaryti langus“, – tikino jis.
Kol kas, pasak D. Gurevičiaus, nėra versijų, kodėl galėjo kilti gaisras.
„Turime tam tikros filmuotos medžiagos, nes dalis įmonės teritorijos buvo filmuojama. Kažkokių versijų, nei patvirtinti, nei atmesti negalima. Pirmiausia, reikia nustatyti gaisro židinį, tą zoną, nuo kurios prasidėjo gaisras“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad trečiadienio vakarą Panerių gatvėje esančiame sąvartyne kilo gaisras. Gaisras likviduotas ketvirtadienio rytą. Įvykio vietoje naktį dirbo apie 60 sostinės ugniagesių, dieną budi keli ekipažai.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas teigė, kad gaisras kilo „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje. Visgi teritorijoje, kurioje kilo gaisras, šiuo metu įsikūrusi įmonė UAB „Ruvis“.
Jei paaiškėtų, kad trečiadienį LTG teritorijoje Vilniuje gaisras kilo dėl nuomininko kaltės, LTG grupė vertins galimybes nutraukti sutartį su įmone „Ruvis“, ketvirtadienį pranešė įmonė.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dėl padidėjusios taršos ugdymo įstaigoms Naujamiesčio ir Karoliniškių rajonuose rekomendavo ugdymo procesą ketvirtadienį tęsti nuotoliniu būdu.
