Apie tokį rugsėjo 5-ąją išsiųstą kreipimąsi į Lietuvos prezidentą, Seimą, parlamento frakcijų seniūnus pirmadienį pranešė savivaldybių politikams atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas.
Jis BNS nurodė, kad dokumentą pasirašė 104 tarybų nariai, tačiau atsisakė pateikti jų sąrašą motyvuodamas klientų konfidencialumu. Advokatas taip pat pažymėjo, kad dalis politikų bijojo pasirašyti kreipimąsi esą vengdami susidorojimo.
BNS žiniomis, tarp pasirašiusiųjų yra teisėsaugos įtarimų dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo sulaukusi Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius, Kaišiadorių meras Šarūnas Čėsna, Prienų meras Alvydas Vaicekauskas, buvęs Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, buvęs Ignalinos meras Justas Rasikas.
Dokumente, kurį matė BNS, teigiama, kad „yra teisinis pagrindas reabilituoti nuteistuosius savivaldybių tarybos narius, o pradėti ikiteisminiai tyrimai, kaip ir teismams perduotos baudžiamosios bylos, turėtų būti nutraukti“.
Anot kreipimosi, savivaldybių tarybų nariai objektyviai negalėjo suvokti ir numatyti, kad jų veiksmai vėliau bus vertinami kaip prieštaraujantys teisei ir už juos grės baudžiamoji atsakomybė.
Dėl to politikai ragina Seimą svarstyti amnestijos akto priėmimo galimybę. Tokį aktą pateikti parlamentui raginamas Gitanas Nausėda. Prezidentūra BNS patvirtino gavusi tokį kreipimąsi ir žada jį vertinti.
Be to, tarybų nariai siūlo atlikti išsamią aplinkybių analizę dėl teisėsaugos veiksmų, keldami klausius dėl nevienodo civilinio ir baudžiamojo teisinio režimo taikymo „čekiukų“ bylose, teisėsaugos institucijų politinio nepriklausomumo, pakankamo politikų imuniteto.
„Černiauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos parengta nuomonė, be kita ko, grindžiama teiginiu, kad tarybos nario išlaidų kompensavimas buvo dalinai dekriminalizuotas Vietos savivaldos įstatymo pataisomis, panaikinusiomis tokias kompensacijas ir įtvirtinusiomis atlyginimo tvarką savivaldos politikui.
Ikiteisminius tyrimus atliekanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir juos kontroliuojantys prokurorai kreipimesi kaltinami formaliu tarybos narių elgesio vertinimu, netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.
„Nagrinėjant šią situaciją visiškai nebuvo įvertinta, jog kvestionuojamas tarybos narių elgesys turėjo būti vertinamas pagal Vietos savivaldos įstatyme naujai įtvirtintas teisės normas, švelniau reglamentuojančias savivaldybių tarybos narių atlyginimo (išlaidų kompensavimo) apmokėjimo klausimą“, – nurodoma dokumente.
„Dėl šios priežasties manome, jog sprendžiant nagrinėjamą situaciją, turi būti vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtimi, kuri leidžia įstatymo, sušvelninančio baudžiamąją atsakomybę, taikymą atgaline data“, – rašoma kreipimesi.
Jame pabrėžiama, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, kuri turi būti taikoma tik nesant galimybės tų pačių tikslų pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.
„Manome, jog nagrinėjama situacija daugeliu atveju galėjo ir turėjo būti sprendžiama taikant kitų teisės šakų atsakomybę (civilinę, drausminę, etinę), kadangi savivaldybių tarybų narių veiksmai, kaip galima matyti iš šios teisinės nuomonės bei atliktos analizės, neatitinka nusikalstamai veikai nustatyti reikalingų požymių“, – tvirtinama dokumente.
Be to, jame kaip precedentinė minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria šiemet pavasarį buvo nutraukta baudžiamoji „čekiukų“ byla Jonavos rajono merui Mindaugui Sinkevičiui.
Tokį sprendimą kasacinės instancijos teismas priėmė konstatavęs, kad politikas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, kai už tarybos nario veiklai skirtas lėšas įsigijo du televizorius, ryšių paslaugas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) birželį nustatė, kad šitaip M. Sinkevčius supainiojo viešus ir privačius interesus.
STT skelbia šiuo metu atliekanti ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai yra pareikšti 28 asmenims ir 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose.
Kaip rašė BNS, prokurorai atlieka ne tik ikiteisminius, bet ir viešojo intereso gynimo tyrimus dėl savivaldos politikų lėšų naudojimo. Nesant nusikaltimo požymių, tačiau turint duomenų, kad valstybės pinigai naudoti nepagrįstai, teikiami civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo savivaldybėms.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė rugpjūčio pirmoje pusėje nurodė, kad „čekiukų“ bylose jau atlyginta virš 1 mln. eurų valstybei padarytos žalos, sudaryta daugiau nei 50 taikos sutarčių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
