Aštuoni jos frakcijos nariai antradienį per pateikimo stadiją balsavo prieš Partnerystės įstatymo projektą, du – Vytautas Gapšys ir Ieva Kučinskaitė-Urbonienė – susilaikė.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Jonas Pinskus BNS sakė, kad didelė dalis „darbiečių“ rinkti vienmandatėse apygardose, jie atstovauja rinkėjams, kurių didelė dalis nepalaiko tokio partnerystės apibrėžimo.
„Manome, kad tai labai plačiai apibrėžtas partnerystės institutas, suteikiantis galimybę toliau žingsniuoti neapsiribojant tomis nuostatomis, kurios yra įstatymo projekte, tačiau toliau plečiant partnerystės institutą iki šeimos apibrėžimo“, – BNS sakė ir kitas „darbietis“ Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.
„Mūsų partijos taryba priėmė sprendimą, įpareigojantį frakcijos narius nepalaikyti tokio įstatymo projekto, ir mes jį įgyvendinome“, – pridūrė jis.
A. Mazuronio teigimu, partnerystės instituto įteisinimas susijęs su vertybiniu pokyčiu, todėl šiuo atveju būtina atsižvelgti į visuomenės nuomonę.
„Akivaizdu, kad visuomenė nelabai remia tų sąvokų, kurios buvo įdėtos, o vertybiniai pokyčiai labai gerai būtų, jeigu didžiąja dalimi kiltų iš visuomenės, o ne iš politikų bandant gal ir dirbtinai, gal per jėgą primesti. Mūsų nuomone, natūraliai turi ateiti vertybiniai suvokimo pokyčiai“, – sakė „darbietis“.
Pagal gegužės pradžioje paskelbtą LRT užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktą apklausą, 30 proc. Lietuvos gyventojų pritaria lyčiai neutralios Partnerystės įstatymui, o 65 proc. gyventojų yra prieš.
Kita vertus, A. Mazuronio teigimu, partnerystės klausimą būtina spręsti.
„Tik noriu pabrėžti, kad mes iš tikro matome asmenų, gyvenančių partnerystėje, problemą. Tai yra paplitęs gyvenimo būdas, tikrai daug žmonių kartu gyvena, vaikus augina, kuria materialinę gerovę, ir tokiems santykiams po 10–15 metų nutrūkus, labai dažnas atvejis, kai moteris tikrai atsiduria silpnojoje pozicijoje vien dėlto, kad ji užsiėmė vaikų auginimu, namų ūkio priežiūra. Taip, yra tam tikros problemos, kurios turi būti sprendžiamos teisės aktais, tačiau tai, kas bus mums atrodo šiek tiek per plačios sąvokos“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Jis teigė, kad praėjusią kadenciją Seime pateikimo stadiją yra įveikęs projektas, kuriuo būtų įteisintas susitarimas dėl bendro gyvenimo.
„Tos nuostatos, kurios yra tame teisės akte, galėtų būti daug artimesnės tai pradžiai, nuo ko būtų galima pradėti diskusiją apie partnerystės institutą“, – sakė A. Mazuronis.
2017 metais Seimas po pateikimo pritarė projektui, pagal kurį partnerystės instituto sukūrimas būtų pakeistas jungtinės veiklos sutartimis. Tuomet projektą pristačiusi „valstietė“ Agnė Širinskienė pabrėžė, kad jungtinės veiklos sutartys nėra partnerystės, kaip šeimos santykių, įteisinimas.
Pagal šį projektą, susitarimo šalimis galėtų būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Sutartį sudaryti galėtų visi asmenys, kurie gyvena kartu: skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt. Siūlyta, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų, t. y. bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo, tačiau galėtų būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, būtų privaloma notarinė forma.
Tokią sutartį sudarę asmenys taip pat galėtų gauti informaciją apie vienas kito sveikatos būklę, nemokėtų kai kurių mokesčių.
Antradienį Seimas po pateikimo grąžino tobulinti Partnerystės įstatymo projektą. Juo siūlyta įteisinti neutralią partnerystę – ir skirtingų lyčių, ir vienos lyties asmenų partnerystę.
