„Mūsų neįtikino krašto apsaugos ministrės sprendimas dabar pirkti transportinius lėktuvus už 800 milijonų eurų. Todėl nusprendėme pamatyti, kaip tai atrodo prioritetuose. Nes mums buvo argumentuojama, kad tai vis tiek netrukdys kurti kitų pajėgumų“, – Eltai teigė konservatorių pirmininkas L. Kasčiūnas.
Tiesa, NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas antradienį pasidalino įrašu, kuriame kaltina KAM nusprendus „biurokratiškai“ boikotuoti artimiausią komiteto posėdį.
„Per patarėją buvo pranešta, kad nei KAM, nei Lietuvos kariuomenės atstovai rytojaus posėdyje Seime nepasirodys. (...) oficialiai valdančioji koalicija vis dar veikia, o NSGK vykdo parlamentinę kontrolę nepaisant būsimų politinių rokiruočių“, – feisbuke rašė politikas.
Po rugpjūčio pradžioje vykusio uždaro posėdžio, NSGK pirmininkas teigė neišgirdęs atsakymo, kaip Lietuvos planuojami įsigyti braziliški kariniai orlaiviai bus integruoti į šalies gynybos sistemą. Parlamentaras taip pat akcentavo, kad galutinis naudos gavėjas vis tiek bus Brazilija, kuri kartu su Rusija priklauso BRICS blokui.
Kaip skelbta anksčiau, birželio 18 d. posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė KAM bei Gynybos resursų agentūros (GRA) siūlymui plėsti Lietuvos kariuomenės oro pajėgas. Ministerija planuoja jungtis prie šalių grupės ir derėtis dėl trijų C-390 Millennium orlaivių įsigijimo iš Brazilijos bendrovės „Embraer Defense & Security“.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos turi 3 transportinius lėktuvus „C–27J Spartan“.
Ketina aptarti „Zapad“ pratybas
Be to, pasak L. Kasčiūno, posėdžio metu NSGK planuoja išklausti ir žvalgybos vertinimo dėl rugsėjo 12–16 d. planuojamų Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad“.
„Yra žvalgybinis vertinimas ir pasirengimas įvairiems incidentams ir galimoms provokacijoms, jeigu tokių būtų, kaip mes ruošiamės tam, kokie modalumai bus taikomi“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Tiesa, kaip antradienį informavo G. Jeglinskas, trečiadienį planuotus nagrinėti klausimus, susijusius su valstybės saugumo situacija ir artėjančiomis „Zapad 2025“ pratybomis, KAM pasiūlė nukelti. Todėl, anot G. Jeglinsko, dėl šių klausimų svarstymo komitetas apsispręs jau prasidėjus posėdžiui.
ELTA primena, kad rugsėjo 12–16 d. planuojamos Rusijos ir Baltarusijos bendros karinės pratybos „Zapad“. Jų metu bus vykdomos oro gynybos pratybos, išbandomi gynybiniai kovos scenarijai, įsibrovėlių atrėmimas ir taktinė aviacijos parama.
Planuojama, kad pratybose dalyvaus apie 13 tūkst. karių – gerokai mažiau nei 2021 m., t. y. likus metams iki Rusijos invazijos į Ukrainą, kai „Zapad“ dalyvavo apie 200 tūkst. karių.
Praėjusią savaitę krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigė, kad Lietuvos karinės žvalgybos vertinimu, pratybose „Zapad 2025“ dalyvaus iki 30 tūkst. karių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Vienas skraido,o likę 2 yra ''šrote"ant dalių pirmajam dar skraidančiam....
