Ir nors specialistai ragina tai daryti kasmet, kai kurie tautiečiai ne tik nenaikina Sosnovskio, bet ir specialiai jį laiko net ir siekdami pasipelnyti – pavyzdžiui, prašo valdžios ten, kur auga Sosnovskio barščiai, leisti įkurti labirintų vietas.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
„Sosnovskio barštis gali siekti 3 metrus aukščio ir iš jo galima pagaminti iki 1000 centnerių žaliosios masės iš hektaro“, – taip sovietinė propaganda aštuntame dešimtmetyje kalbėjo lengvatikiams, neva Sosnovskio barščiai atstos net kukurūzus ir taps kone aukso vertės pašaru gyvuliams.
Taip 1950-aisiais Sosnovskio barštis pakliuvęs į Lietuvą dabar tapo tikru galvos skausmu. Ir jau ne tik Lietuvai, bet ir kone visai Europai. Invazinis augalas naikina visą, ką sutinka savo kelyje. O jo naikinimas naikina mokesčių mokėtojų pinigus. Tad vienintelis kelias, kaip sako specialistai – susiimti ir imti kratytis invazinio augalo.
„Labiausiai gal agresyvus ir smarkiai žengiantis. Nes jis turi daug prisitaikymo priemonių, išlikti, nukonkuruoti, jis kur įsivyrauja, tai po kelių metų jis lieka tik vienas“, – teigia parkų vadovė Jolanta Radžiūnienė.
Augalo neliečia jokie gyviai. Ir kone vienintelis efektyvus būdas juo atsikratyti – iškasti. Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos vadovė paantrina – kasimas ir padėjo beveik visai atsikratyti šio augalo Pavilnių parko teritorijoje.
„Daug kas sakė, kad čia yra Sizifo darbas kasti juos, bet iš tikrųjų išbandėm viską. Nes čia prie upės „Natūra 2000“, lašišos lizdus suka. Ir migruoja, tai tikrai negalim bet ko daryti. Purkšti labai smarkiai“, – sako J. Radžiūnienė.
Kasant Sosnovskio barščius reikia paisyti kai kurių taisyklių, pavyzdžiui, kastuvą reikia įbesti šiek tiek atokiau nuo augalo centro. Šaknis nepažeista, ir augalas daugiau daugintis negalės.
Yra ir daugiau būdų kovoti su Sosnovskio barščiais, kaip sako Aplinkos ministerija, tačiau efektyviausia kova – kasimas. Ir tai daryti jau reikia pradėti dabar, mat po kelių savaičių, jam paaugus ir saulei pašvietus labiau, augalas taps pavojingas žmogui ir kasimo darbus teks atidėti bei keisti šienavimu.
Tačiau toks naikinimas daug naudos neduoda. Tiesa, ministerija sako, žmonės turi norėti naikinti augalą, mat vis dar atsiranda norinčių jį auginti.
„Turėjome tokių prašymų, kad aukštas augalas ir gal būtų galima įsirengti labirintą, ar jį pasisodinti, kaip medų, tai bitininkams augalą, tai jau taikomos tam tikros sankcijos“, – teigia aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė.
Pernai gamtos tyrimų centras išsiaiškino, kad Lietuvoje Sosnovskio barštis natūraliai paplitęs net penkiuose tūkstančiuose hektarų. Tik štai jeigu jis nebus naikinamas, plotai sparčiai didės, nes šis trijų, kartais ir penkių metrų augalas sparčiai plinta. O plisdamas ne tik užgožia kitus augalus, bet tampa pavojingas ir žmogui. Jo sultimis galima rimtai nusideginti.
„Dar blogiau, kai tą vietą apšviečia saulė. Ir išsivysto taip vadinama fitofototoksinė reakcija. Kai mes turime tarsi cheminį nudegimą. Tada pradeda formuotis pūslės, jos gali būti skausmingos. Ir gali kilti net bendro negalavimo simptomų“, – sako Santaros klinikų Dermatovenerologinio centro vadovas Tadas Raudonis.
Jeigu Sosnovskio barčių nusideginama, kaip pataria specialistas, nudegintą vietą reikia skubiai nuplauti šaltu vandeniu.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
