Koronaviruso protrūkių žemėlapis kasdien vis pilnesnis. Virusas įsisuka į vis daugiau bendruomenių. Ne išimtis ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kur, antradienio duomenimis, fiksuojama apie šešios dešimtys koronaviruso protrūkių.
Serga nepasiskiepiję arba dalinai pasiskiepiję
Vienas iš didžiausių protrūkių, su kuriuo siejami 25 atvejai, fiksuojamas Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Įstaigos direktorė Violeta Grigienė sako, kad virusu daugiau užsikrečia pacientai – žinoma apie vieną šiuo metu COVID-19 sergantį darbuotoją. Jis, pasak direktorės serga besimptome ligos forma, buvo pasiskiepijęs dviem vakcinos dozėmis.
V. Grigienė sako, kad virusas į įstaigą paprastai patenka su ligoniais. Prieš patekdami čia, pacientai yra testuojami, tačiau kartais pasitaiko, kad testai jiems būna padaromi dar inkubacinio laikotarpio metu, tad gautas neigiamas rezultatas ne visada atitinka situaciją.
Atvykus pacientams, jie atskirose patalpose kelias dienas būna karantinuojami, periodiškai testuojami, tad šiuo laikotarpiu paprastai ir pasirodo, kad jie serga.
„Jeigu ligoninė užsidarytų, absoliučiai nepriimtų jokių naujų pacientų, tai nieko ir nebūtų. Kadangi vykdo veiklą ir perima iš aktyvaus gydymo ligoninės pacientus, kuriose irgi pastoviai periodinio profilaktinio tikrinimo metu išlenda teigiami, tą patį darome ir mes. Tokia yra nūdiena, tokia yra kasdieninė rutina“, – tv3.lt pasakoja V. Grigienė.
Pasak direktorės, daugiausiai serga nepasiskiepiję arba dalinai paskiepyti pacientai. Ligoninės darbuotojai pasiskiepijo vieni pirmųjų šalyje, dar pavasarį pradėjo skiepyti savo pacientus.
„Tie žmonės, kurie karantinuojasi, neturi jokių covidinių simptomų, jie keliami iš karantininio skyriaus į antrą, trečią, ketvirtą aukštą ir ten, jei sutinka, o dauguma sutinka, yra aktyviai skiepijami. Mes pagal įgaliojimą paimame iš miesto poliklinikos organizuoto vakcinavimo centro vakcinas“, – teigia V. Grigienė.
„Darosi baugu“
Įstaigos vadovė sako, kad individualiai pasikalbėjus su kiekvienu pacientu ir aiškiai atsakius į jiems kylančius klausimus, skiepytis sutinka didžioji dauguma, atsisako tik vienas kitas.
„Reikia juos suprasti, kad jiems sunkiai judant sunku pasiekti vakcinavimo centrus, o mobilios komandos susiformavo pastaruoju metu. Tai tapo antri metai kasdienine veikla, reikia tuo užsiimti, be slaugos, gydymo, karantinavimo, epidemiologinio saugumo laikymosi, mums reikia ir vakcinuoti. Saugome ne tik savo peronalo sveikatą, bet saugome ir gulinčių ligonių, neskiepytų ir tuo pačiu paskiepytų pacientų“, – sako V. Grigienė.
Specialistė pastebi, kad ne visiems pacientams susiformuoja tinkamas imunitetas COVID-19, pavyzdžiui, jei žmogus serga lėtinėmis ligomis.
„Delta atmainos pavojingumas yra tame, kad ir kai kurie žmonės, deja, suserga COVID-19, nors jie yra paskiepyti. Tačiau atsakingai turiu pasakyti, kad daugelis tų paskiepytų ir susirgusių Delta atmaina žmonių, jų klinikinis ligos vaizdas yra pakankamai lengvas arba kartais besimptomis“, – sako V. Grigienė.
V. Grigienė pabrėžia, kad vakcina šiuo metu yra pagrindinė kovos su koronavirusu priemonė ir stebisi, kad atsiranda žmonių, kurie tuo vis tiek netiki bei priešinasi vakcinacijai.
„Man labai keista, kad antri metai visi intensyviai nuo aukščiausių valdžios lygmens pareigūnų aiškina ir vis tiek kažkaip iki žmonių sąmonės neateina, nors turi skaudžių patirčių – artimieji numirę, jaunuomenės, darbingo amžiaus. Tikrai darosi baugu“, – teigia V. Grigienė.
Užkratas atsirasti galėjo dėl bučinio
Sklinda kalbos, kad koronaviruso protrūkis Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje galėjo kilti į ligoninę žmonai atėjus aplankyti vyro. Nors lankytojams yra griežtai nurodoma, kiek laiko jie gali būti pas artimuosius ir kokių kitų reikalavimų jie turi lankytis, gal būti, kad viena pas vyrą atėjusi moteris trumpam nusiėmė kaukę ir pabučiavo savo sutuoktinį.
Tai matę įstaigos direktorei kalbėjo darbuotojai. Kaip vėliau paaiškėjo, vyro atėjusi aplankyti moteris buvo užsikrėtusi koronavirusu, po kiek dienų susirgo ir vyras.
V. Grigienė sako jokiu būdu nebandanti ieškoti kaltų, tačiau pripažįsta, kad lankytojų atsakingumas ligoninėje yra svarbus.
„Kaltų retrospektyviai nebeieškosime. Prašau lankytojų, namiškių supratimo ir dar labiau – kad jie paskiepytų savo sunkiai sergančius brolius, seseris, tėvus, artimuosius, vaikus, kad visi susirūpintų skiepijimu ir aktyviau į tai žiūrėtų.
Dabar atėjo ruduo, juk niekas nežino, nuo ko sloguoji, nuo ko čiaudėji, kosėji ir nuo ko gerklę skauda. Ar tau paprastas viršutinių kvėpavimo takų kataras, ar tu rankas atšalai, ar bakterinis, ar virusinis, ar gripas, ar, neduok Dieve, COVID-19“, – sako V. Grigienė.
Žmonės patys elgiasi neatsakingai – priešinasi kaip paaugliai
Pastebima, kad atėję aplankyti savo artimųjų, žmonės elgiasi labai neatsargiai.
Karantinui šalyje pasibaigus, kaip prisimena V. Grigienė, ministro įsakymu įstaigoje reikėjo adaptuoti pacientų lankymo tvarką. Dar tada V. Grigienė šią tvarką ligoninėje sugriežtino ir čia patekti galėjo tik galimybių paso reikalavimus atitinkantys asmenys.
„Susilaukėme didžiulių priekaištų iš namiškių, mums buvo labai sunku administruoti namiškius, įtikinti juos, kad tik 15 minučių ir ne daugiau, kad dėvėtų kaukes. Visi labai mylime savo artimus, veržiamės tiesioginiam kontaktui, juos glostome, bučiuojame, bandome maitinti, bandome kuo daugiau bendrauti, būti su juo.
Į mano ar personalo pasakymus, kad reikia trumpinti buvimo laiką, kad tai saugo ne tik juos pačius nuo galimo užsikrėtimo, bet ir jų artimuosius, labai dažnai susilaukdavome negatyvios reakcijos. Iškoneveikdavo, sakydavo: pati tiki, ką kalbi?“ – prisimena V. Grigienė.
Pasitaikydavo ir lankytojų, kurių į ligoninę darbuotojai neįleisdavo. Išimtys, pasak direktorės, buvo daromos tik tiems, kurių artimieji buvo terminalinės būklės. Tačiau tokie lankytojai į palatas buvo įleidžiami tik su apsiaustais ir kitomis apsaugos priemonėmis.
Vis dėlto to, kad visos saugumo priemonės yra reikalingos dėl jų pačių ir jų artimųjų saugumo, suvokia ne kiekvienas.
„Suprantu tuos žmones, jų psichologinę savijautą. Antri metai pakankamos įtampos, visi pavargo, kaip ir medikai, taip ir visa visuomenė nuo tų pačių kartojamų pasakymų, reikalavimų laikytis apsaugos priemonių. Išeina, kaip pas paauglius, savotiška atmetimo reakcija.
Nebegirdim, nebenorim, pavargom. Suprantu, kad pavargom, bet kai kalbama apie sveikatą, žmonių gyvybę, mes norom, nenorom turime įsiklausyti, suprasti“, – sako V. Grigienė.
Įstaigos vadovė teigia, kad dėl tokio gyventojų elgesio, papildomas krūvis teko medikams, kurie be savo įprastinių pareigų dar turi užsiimti ir lankytojų administravimu.
Statistikos departamento antradienio duomenimis, šalyje fiksuojami 770 aktyvūs koronaviruso protrūkiai. Su jais siejama 4100 užsikrėtimų.
Daugiausia protrūkių fiksuojama ugdymo įstaigose – 512. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose fiksuojami 58 protrūkiai.
