Sveikatos specialistai jau kurį laiką akcentavo, kad turint prieinamus skiepus ir daugiau nei pusę imunizuotų šalies gyventojų atvejų skaičius savaime neturėtų kelti nerimo, jei nedidėja spaudimas sveikatos apsaugos sistemai.
Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo konkrečią ribą, kokį lovų užimtumą pasiekus būtų įvedami griežtesni ribojimai.
„Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų. Vadinasi, indikacija, kuri mums rodo, nuo kurio momento prasideda per didelės sveikatos sistemos apkrova, t. y. maždaug 300 COVID-19 lovų užimtumas. (...)
Be abejo, gruodžio-sausio mėnesiais turėjome ir daugiau, bet tas 300 lovų užimtumas yra tas indikatorius, kuris rodo kad mums yra sunku gydyti COVID-19 lovų pacientams nemažinant kitų paslaugų teikimo“, – pranešė jis.
Ministras kartu apgailestavo, kad jei toliau bus judama dabartiniais tempais, deja, šios lovos užsipildyti gali po 3–4 savaičių.
Užimta daugiau nei 100 lovų
Antradienio Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 106 COVID-19 pacientai, 11 iš jų – reanimacijoje. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 18 žmonių.
Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose padaugėjo, tačiau reanimacijos skyriuose – kiek sumažėjo. Deguonis papildomai tiekiamas 87 žmonėms, aštuoniems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
COVID-19 pacientai šiuo metu gydomi 5 pagrindinėse šalies ligoninėse. Tačiau akivaizdu, kad situacija jose gerokai skiriasi. Nors visur dominuoja nesiskiepiję, gretutinių ligų turintys pacientai, vienur jų gydoma vos keli, o kitur – jau kelios dešimtys.
Daug mažiau itin senyvų pacientų
Viena sudėtingesnių situacijų – Klaipėdos krašte. Kaip portalui tv3.lr komentavo Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis, kalbant apie COVID-19 pacientus, galima įžvelgti dvi tendencijas.
„Viena, tai susirgimai po truputį kyla ir šiuo metu turime apie 42 pacientus. Sunkėti jie kažkaip nesunkėja, bet tendencija yra tokia, kad beveik visiškai pasikeitė padermė – beveik visi susirgimai Delta atmainos“, – sakė jis.
Anot ligoninės vadovo, ligoninėje gydomų pacientų amžius yra įvairus, tačiau beveik nėra labai senų žmonių, kurie anksčiau sudarė didesnę dalį susirgusiųjų.
„Dabar nemažai vidutinio amžiaus – 40–70 m. žmonių. Kadangi patenka mažiau senyvų žmonių, mažiau jie turi ir gretutinių ligų. Tačiau pasitaiko visokių – dauguma turi kažkokių sunkinančių susirgimų, bet yra ir grynai kovidinių“, – pastebėjo jis.
V. Janušonis pridūrė, kad skiepytų gydomų asmenų būtų kokie 4 proc.: „Kitaip sakant, keturi atvejai. Bet vienas žmogus yra tik dar po vienos „Pfizer“ dozės. Dar du pacientai yra seno amžiaus, su daugeliu ligų, tad galbūt jų imunitetas yra silpnesnis.“
Portalas tv3.lt primena, kad Klaipėda tiek pirmoji iš didžiųjų miestų žengė į raudonąją epidemiologinę zoną, tiek paskiepytų žmonių procentas šalyje čia vienas žemesnių.
Ruošiasi vėl atidaryti papildomą aukštą kovidiniams pacientams
Paklaustas, kaip vertinantis epidemiologų nuogąstavimus, kad naujų susirgimų bangą gali atnešti Jūros šventė, V. Janušonis nebuvo linkęs šito taip dramatizuoti.
„Nemanyčiau taip. Praeitų metų patirtis rodo, kad, nors kai kurie taip pat tą patį pranašavo, bet nebuvo taip, jokio pakilimo. Gal ir dabar kai kas mėgins susieti bendrą pakilimą su Jūros švente, bet, manau, kad jis dėl bendro atvejų augimo. Kaip bebūtų, po dviejų savaičių matysime, kaip bus“, – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, kiek daugiausiai gali talpinti ligoninė COVID-19 pacientų, kad nenukentėtų kitos paslaugos, ligoninės vyriausiasis gydytojas atviravo, kad ne per daugiausiai.
„Maksimaliai gal kokių 50–60, nes vis tiek nukenčia kitos paslaugos, reikia pridaryti kai kurios skyrius. Jie ir dabar kai kurie yra sumažinti, vienas uždarytas ir dabar ruošiamės vėl atidaryti vieną papildomą aukštą dėl kovidinių pacientų. Taigi tai yra gana mobilūs dalykai“, – sakė V. Janušonis.
Pašnekovas tvirtino, kad dėl to kiti pacientai nenukenčia, patenka ten, kur reikia. Jis priminė, kad net intensyviausiu kovidiniu laikotarpiu pacientai nors ir buvo suvaržyti, galėjo gauti paslaugas.
„Daugiau įtampų yra dėl personalo, nes praeitą vasarą žmonės beveik neatostogavo, tai dabar visi mėgina tą daryti. Ir su personalu yra tam tikrų problemų“, – neslėpė jis.
Srautas didėja ir Vilniaus regione
Anot VUL Santaros klinikų direktoriaus medicinai doc. dr. Valdo Pečeliūno, jei praėjusią savaitę pasiekė informacija apie augančius atvejus Klaipėdos krašte, šią savaitę susirgimų skaičius pradėjo didėti ir Vilniaus regione.
„Deja, turėjome gerą liepos mėnesį, bet liepos pabaiga pradeda rodyti, kad situacija keisis. Dar tie skaičiai nėra dideli, bet tendencija tikrai yra ir, žiūrint į užsikrėtusiųjų skaičių, neabejojame, kad jis didės“, – konstatavo jis.
Klinikų direktorius medicinai pasakojo, kad jei anksčiau į ligoninę pakliūdavo pavieniai atvejai, pastarosiomis dienomis kasdien paguldoma iki 10 pacientų.
„Ir galbūt greitu metu šią ribą peržengsime. Esame pasiruošę planus dėl skyrių plėtimo, mygtukas dar nėra nuspaustas, bet ranka ant jo jau budi pirmam plėtros etapui. Vėliau sektų antras, trečias ir kiti plėtros etapai – jau turime patirties iš praeitų bangų, tad planai parengti“, – kalbėjo V. Pečeliūnas.
Jis pridūrė, kad daugiau nei 92 proc. šiuo metu sergančių asmenų yra neskiepyti žmonės. Tarp skiepytų susirgusieji dauguma žmonių arba turi gretutinių ligų, kurios lemia silpnesnę reakciją į skiepus, arba yra vyresnio amžiaus.
Jis pažymėjo, kad kuo vakcinuotų žmonių yra daugiau, turima žymiai mažiau kandidatų patekti į ligoninę.
„Vieną kitą pasiskiepijusįjį matome, bet dažniausiai tai yra labai lengvos formos, be karščiavimo, kas žmonėms nesukelia didelių problemų. Jei žmogus paskiepytas, neturi priežasčių, dėl ko jo reakcija į vakciną bus silpnesnė, paprastai jie nesuserga sunkia būkle, atitinkamai gretutinės ligos neturi įtakos išeitims, žmogus tiesiog nepatenka į sunkią būklę. Kai jis jau į ją patenka, tada pradedame skaičiuoti visa gretutines ligas, kurios atitinkamai blogų išeičių riziką“, – aiškino V. Pečeliūnas.
Reanimacijoje – ir 44, ir 71 metų žmonės
Prieš kelias dienas į „raudonųjų“ savivaldybių sąrašą pagal naujus fiksuojamų atvejų skaičius patekę Šiauliai pirmus neramius signalus taip pat stebi ir miesto ligoninėje.
Anot Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovės, COVID-19 liga sergančių pacientų skaičius įstaigoje pastarosiomis savaitėmis svyruoja nuo 8 iki 12.
Kuo vakcinuotų žmonių yra daugiau, turima žymiai mažiau kandidatų patekti į ligoninę.
„Šiuo metu stacionarizuoti 9 pacientai (pasiskiepijęs 1 pacientas), intensyviosios terapijos skyriuje 2 pacientai. Kaip ir minėta, sergančių pacientų skaičius svyruoja ir šiai dienai sąlyginai nėra kritiškai didelis, tačiau stebime, kad skaičius ženkliai ir nemažėja, o bendras susirgimų skaičius mieste ir regione kelia susirūpinimą“, – sakė Sonata Tenytė.
Ji pastebėjo, kad pacientai, gydomi Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, nėra pasiskiepiję. Pacientų amžius atitinkamai yra 44 ir 71 m.
„Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje guldomi pacientai, kuriems ryškus plaučių funkcionavimo pažeidimas, siekiantis apie 60–80 proc.“ – informavo ligoninės atstovė.
Ji pridūrė, kad pacientai, turintys gretutinių ligų, tarkime, viršsvorį, cukrinį diabetą, užsikrėsti turi didesnę tikimybę ir susirgimo indikacijos dar sudėtingesnės.
Paprašyta patikslinti, ar į ligoninė guldomi pacientai dažniausiai ir turi šias būklės, S. Tenytė patvirtino, kad tarp sergančių pacientų tikrai yra ir minėtos gretutinės problemos – cukrinis diabetas, aukštas spaudimas.
Tuo metu informacijos apie tai, kiek ligoninėje gulinčių pacientų yra užsikrėtusieji Delta atmaina, ligoninės atstovė neturėjo.
Visi susirgusieji – nepaskiepyti
COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. Vaidotas Gurskis savo ruožtu pabrėžė, kad visi Kauno regiono ligoninėse gydomi pacientai nebuvo pasiskiepiję. Tačiau vėlgi didžioji dalis jų yra turintys gretutinių susirgimų.
„Šiuo metu COVID-19 liga sergantys pacientai gydomi Kauno ligoninėje. Iš 48 stacionaro lovų su deguonies tiekimu užimtos 10 lovų (21 proc. lovų), 3 pacientams reikalinga deguonies terapija, o iš turimų 16 reanimacijos ir intensyviosios terapijos (RITS) lovų užimta 1 lova (6 proc. lovų), pacientui reikalinga deguonies terapija.
Kauno regiono ligoninėse gydomų pacientų, sergančių COVID-19 liga, amžius svyruoja nuo 45 iki 89 metų. Nė vienas Kauno regiono ligoninėse gydomas pacientas nebuvo pasiskiepijęs nuo COVID-19 ligos“, – portalą tv3.lt informavo V. Gurskis.
Kiek iš šiuo metu Kauno regiono ligoninėse gydomų pacientų yra užsikrėtę Delta atmaina, duomenų neturima.
Panevėžys pacientų antplūdžio nejaučia
Tuo metu Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas tvirtino, kad pacientų antplūdžio kol kas nejaučiama. Visgi pastebima, jog sergantieji jaunėja.
„Šiuo metu ligoninėje yra gydomi 7 pacientai, sergantys COVID – 19 liga, 4 iš jų taikoma deguonies terapija, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje pacientų nėra“, – nurodė Vytautas Riaubiškis.
Kaip informavo jis, į ligoninę patenka tiek sergantieji gretutinėmis ligomis, tiek ir be jų, bet dominuoja nesiskiepiję pacientai. Tuo metu sergančių Delta atmaina nėra.
Prognozuoja mažiau hospitalizacijų ir mirčių
Kaip portalui tv3.lt yra pasakojęs Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, viena optimistiškesnių prognozių rudeniui – mažesnis hospitalizuotų asmenų ir mirčių skaičius.
„Kas galbūt šiek tiek suteikia optimizmo, aišku, kiek tai pasitvirtins, dar reikia pasižiūrėti, bet greičiausiai matysime mažesnį stacionaro užimtumą. Ir dabar jau matome, kad lovos nesipildo taip greitai, kaip auga atvejai. Aišku, visada tai atsilieka kokias 7–10 d., bet vis tiek manoma, kad tai bus mažesnis srautas. Ir tai labiausiai priklauso nuo vakcinacijos skaičiaus“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat nurodė, kad tikimasi turėti ir mažesnį mirštamumą nuo COVID-19, nors visiškai jo išvengti dabartiniai vakcinacijos mastai neleistų.
DIENOS PJŪVIS. Neskiepytųjų karantinas ir privalomi skiepai: ar dar turime ginklų prieš koronavirusą?
