„Nestebina, nes tokia chaotiška situacija, ir, natūralu, kad žmonės ne vakuume gyvena. Jie mato valstybės vadovų pasisakymus apie savo komisiją ir jos misiją ir, matyt, jaučia ir spaudimą, ir gal tokį beprasmybės jausmą, dėl ko yra labai apmaudu“, – Eltai sakė liberalų lyderė.
„Man atrodo, kad tai yra toks žmonių (…) atsakas į tuos pasisakymus, kurie yra netgi ir šiek tiek įžeidūs jų darbo misijai“, – kalbėjo parlamentarė.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat neslėpė, jog įžvelgia tam tikrą disonansą, mat Lietuva, pasak jos, istorinės atminties klausimą tarptautiniame lygmenyje pristato kaip prioritetinį. Todėl parlamentarė neslepia nuostabos dėl šiame kontekste inicijuojamo desovietizacijos komisijos naikinimo.
„Vienas iš dalykų, į kurį aš atkreipiau dėmesį su kolegomis – kad Lietuva, planuodama savo prioritetus 2027 m. pirmininkavimui, istorinės atminties klausimą, Sovietų sąjungos propagandinio naratyvo klausimą kelia į darbotvarkės viršų netgi europiniu lygmeniu, ir tuo pačiu metu namie vyksta tokie dalykai, kad yra naikinama arba ketinama naikinti desovietizacijos komisiją. Tai visiškai toks nesuderinamumas“, – sakė liberalų vadovė.
„Čia keistai skamba ir valstybės vadovų pozicija, kur jie sako, jog, viena vertus, Lietuva turi diktuoti darbotvarkę visai Europos Sąjungai, kas yra visiškai teisinga – tai labai svarbus klausimas, bet kita vertus, čia, namie, yra toks pasimetimas“, – aiškino ji.
Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai trečiadienį nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pasak komisijai vadovaujančio V. Karčiausko, toks sprendimas priimtas dėl pasitikėjimo stokos iš šalies vadovų.
ELTA primena, kad grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.
Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Reaguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. Paramą socialdemokratų siūlymui išreiškė ir kitos valdančiosios koalicijos partijos, premjeras Gintautas Paluckas.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
LGGRTC teigimu, nuo 2023 m. priimti 207, su viešųjų erdvių desovietizavimu susiję, sprendimai.
Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d.
Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
