Praėjusios kadencijos Seime buvo parengtas specialus įstatymas, turėjęs reguliuoti parlamentarų darbo, poilsio, aprūpinimo klausimus, tačiau išsiskyrus pozicijoms, jis liko neapsvarstytas.
„Manau, kad reikia diskutuoti, nes dabartinė situacija yra tikrai neapibrėžta. Kaip žinome iš buvusių kadencijų, tai labai sudėtingas, subtilus klausimas, bet prie jo grįšime“, – BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pranešė, kad pasigilinti į šią temą ir pateikti galimus sprendimo variantus pavesta Seimo vicepirmininkui „valstiečiui“ Jonui Jaručiui.
„Mes apie tai kalbėjome su Jonu Jaručiu. Jam pavesta kuruoti klausimus dėl Seimo narių garantijų, atostogų, motinystės-tėvystės ir visų kitų dalykų. Iš tiesų tai bus mūsų darbotvarkėje, valdyboje apie tai kalbėsime, manau, kad netrukus. Prie to klausimo reikės grįžti“, – tvirtino Seimo vadovė.
Pats J. Jarutis sakė dar nespėjęs imtis šio klausimo, tačiau neabejojo, kad tariantis dėl atostogų nustatymo reikės išsamios diskusijos Seime.
Jis atkreipė dėmesį, kad reikia rasti kompromisą tarp Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo ir pačių Seimo narių požiūrio dėl jų darbo ir poilsio reglamentavimo.
Kitas parlamento vicepirmininkas, atsakingas už KT nutarimų vykdymo priežiūrą, socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlo darbą pradėti nuo praėjusios kadencijos Seime darbo grupės parengto Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projekto.
„Atostogų klausimas, aišku, kelia turbūt didžiausias aistras, jis prieštaringai vertinamas ir tarp Seimo narių. (…) Tačiau Konstitucinis Teismas pasakė, kad Seimo nariai, kaip ir visi piliečiai, turi teisę į atostogas“, – BNS sakė J. Sabatauskas.
Jis priminė, kad minėtas įstatymo projektas yra įstrigęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
„Reikės tiesiog judinti komitetą, kad jis apsvarstytų tą projektą“, – tvirtino J. Sabatauskas.
„Bet tokiu atveju tai yra atvirtas klausimas (Seimo narių atostogų – BNS), kuris turi būti išspręstas. Ar jį pavyks išspręsti šioje kadencijoje, pamatysime, bet tiek mano pareiga kaip Seimo pirmininko pavaduotojo, kuriam pavesta kuruoti KT nutarimo įgyvendinimo klausimus, tiek kitų kolegų prižiūrėti ir judinti arba skatinti, raginti tuos komitetus, kurie atsakingi už tuos klausimus, kad jie būtų išspręsti“, – teigė parlamentaras.
Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas.
Praėjusios kadencijos parlamente tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė parengti specialų įstatymo projektą, kuris numatytų ir Seimo narių atostogų, ir darbo apmokėjimo tvarką, kitas socialines garantijas.
Minėto įstatymo pateikimas Seimo salėje įvyko 2017-ųjų liepą, tačiau jame parlamentarų atostogų reglamentavimas nebuvo numatytas. Darbo grupei nepavyko sutarti dėl atostogų modelio, kuris tenkintų daugumą Seimo narių.
Darbo grupei vadovavęs tuometinis Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius teigė, kad buvo nutarta, jog Seimo nario veikla yra nepertraukiama, o laiką tarp posėdžių jis planuoja savo nuožiūra.
V. Pranckietis, tuometinė pirmoji Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė ir dabar jau buvusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė buvo parengę pasiūlymą šiam įstatymo projektui, kad Seimo nariams būtų suteikiamos 40 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Šis pasiūlymas turėjo būti svarstomas parlamentiniuose komitetuose drauge su įstatymo projektu ir kitais pasiūlymais.
